Alergiškų žmonių skaičius auga kaip ant mielių, tad alerginių ligų diagnostika tampa vis svarbesnė. Tarptautinių sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, šiuo metu nuo 20 iki 30 proc. populiacijos susiduria su alerginių ligų sukeliamais simptomais, neigiamai veikiančiais gyvenimo kokybę. Šios tendencijos skatina mokslininkus ieškoti tikslesnių ir efektyvesnių alergijų nustatymo metodų, leidžiančių atsakyti į pacientams rūpimus klausimus bei paskirti tinkamą gydymą. 

Kaip diagnozuojama alergija? 

Šiuo metu vyrauja du alerginių ligų diagnostikos būdai – tai instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai. Pastarieji, pasak alerginių ligų diagnostikoje bei gydyme besispecializuojančios klinikos „Allergomedica“ gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Gintarės Paulikaitės, yra ne kas kita, kaip alergijos nustatymas iš kraujo. Jį ištyrus ir pasitelkus skirtingus metodus galima diagnozuoti pavienius alergenus bei jų komponentus arba atlikti atrankinius diagnostinius tyrimus paletėmis, galinčiomis nustatyti per pusšimtį skirtingų alergenų. 

Įtariant, kad alerginę reakciją sukėlė įvairios cheminės medžiagos, esančios kosmetikoje, audiniuose, medikamentuose ir pan., alergologai priežasties ieško pasitelkdami instrumentinius tyrimus. 

„Įtariant padidėjusį jautrumą cheminėms medžiagoms ar medikamentams, atliekamas odos lopo testas. Tyrimo metu ant nepažeistos nugaros odos 48 val. užklijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su hipoalerginio metalo dubenėliais, į kuriuos įdėta alergenų. Reakcija įvertinama tris kartus: po 48 val., nuėmus pleistrą, dar po paros, praėjus iš viso 72 val., ir po 7 parų nuo pleistro užklijavimo“, – su alerginių ligų diagnostikos priemonėmis supažindina gydytoja. 

Specialistė taip pat pamini ir odos dūrio bei įodinių mėginių veiksmingumą. Odos dūrio mėginys atliekamas specialia adatėle į vidinio dilbio paviršiaus odą įduriant ant jos užlašintą alergeno lašą, o po 15 min. vertinama reakcija. Tuo tarpu, atliekant įodinį mėginį, alergenas yra įleidžiamas į odą. 

G. Paulikaitė priduria, kad technologijų ir biomokslų sinergija plečia pačių medikų žinias apie žmogaus organizme vykstančius imuninius procesus, taip pat galimybes ištirti didesnį alergenų spektrą ir gauti tikslesnius tyrimų duomenis, leidžiančius efektyviau diagnozuoti ligą. 

Skirtingi alergenai – skirtingi diagnostikos būdai 

Vieno ir universalaus alerginių susirgimų diagnostikos būdo, kurį būtų galima taikyti visais atvejais, nėra, todėl įvairiems alergenams ištirti taikomi skirtingi diagnostikos būdai. Jie, pasak alergologės, parenkami pagal tai, kokios – greito ar lėto tipo – alerginės reakcijos kamuoja žmogų. 

„Jei įtariama greito tipo alerginė reakcija, būdinga sergant alerginiu rinitu, alerginiu konjunktyvitu ar paūmėjus bronchinei astmai, tinka atlikti odos dūrio mėginius, provokacinius mėginius bei tirti specifinių imunoglobulinų E (IgE) padidėjimą kraujyje“, – kalba G. Paulikaitė. 

Tuo tarpu, jei pacientą vargina lėto tipo alerginės reakcijos, tokios kaip alerginis kontaktinis dermatitas, medikė pabrėžia cheminėms medžiagoms įsijautrinimą nustatančių tyrimų – odos lopo testų – veiksmingumą. 

Vis dėlto, pasak alergologės, pasitaiko ir ligų, įprastai susijusių su lėto tipo įsijautrinimu maistui, kurių diagnozei nustatyti standartizuotų tyrimų nėra. Tokiu atveju pacientams rekomenduojama nustatytą laiko tarpą laikytis dietos, kol būklė pagerės. Toks sprendimas pasitarnauja ir kaip gydymo, ir kaip diagnostikos metodas. 

Molekulinė diagnostika – itin tiksli 

„Allergomedica“ gydytoja G. Paulikaitė pastebi, kad alergenu gali tapti bet kuri medžiaga, turinti baltymų, o jų sudėtis būna labai skirtinga – nuo palyginti paprastų junginių iki sudėtingų daugiakomponenčių struktūrų. Tam, kad būtų išsiaiškinta, kuris baltymo komponentas sukėlė alerginę reakciją yra pasitelkiama molekulinio lygio analizė. 

„Alergijos maistui atvejais molekulinė diagnostika svarbi ir alerginių reakcijų rizikai įvertinti. Kaip ir bet kuris kitas alergenas, maisto produktai yra sudaryti iš įvairių molekulių, atsparių arba neatsparių karščiui ar virškinimui. Nustatymas, kurioms alergeno molekulėms pacientas yra įsijautrinęs, padeda gydytojui įvertinti vietinių ir sisteminių reakcijų riziką“, – teigia G. Paulikaitė. 

Medikė akcentuoja, jog išsiaiškinus paciento įsijautrinimą iki molekulinio lygmens galima ne tik tiksliau diagnozuoti ligą, bet ir sudaryti tinkamą gyvensenos planą bei paskirti veiksmingesnį gydymą. Molekuliniai tyrimai padeda išvengti nereikalingų dietų, sumažėja provokacinių mėginių poreikis. 

Esminė klaida – atsakymų ieškojimas internete 

G. Paulikaitė pastebi, kad nors egzistuoja nemažai alergijų diagnostikos metodų, tiksliausiai juos paskirti gali tik gydytojas. Alergologės teigimu, netikslios diagnozės rizika stipriai išauga, kai pacientas atsakymų į jį kamuojančius klausimus imasi ieškoti internete. 

„Internete yra daug informacijos apie alergijas ir jų ištyrimo būdus, todėl žmonės jos prisiskaitę patys, be gydytojo konsultacijos, nusprendžia, kad jie alergiški tam tikram alergenui bei atlieka tyrimus su niekuo nepasikonsultavę. Tokiu atveju žmonių, nusivylusių tyrimais, skaičius itin išauga“, – atkreipia dėmesį gydytoja. 

Specialistė pabrėžia, kad gydytojo konsultacija labai svarbi ir dėl paciento sveikatos būklės nustatymo. Diagnozės tikslumui didelę įtaką daro net naudojami medikamentai ar gretutinės ligos. Ji taip pat akcentuoja, kad tikslios diagnozės nustatymas yra sudėtinis procesas, reikalaujantis abiejų pusių įsitraukimo. 

„Net ir neigiamas tyrimo atsakymas yra geras atsakymas, nes jis leidžia paneigti prieš tai buvusius įtarimus dėl alergijos ar susiaurinti galimų alergenų paiešką. Šio proceso metu, kartu su specialistų pagalba pacientas galiausiai randa atsakymus į jį varginančius klausimus ir, pritaikius jam paskirtą gydymą, gali džiaugtis gerėjančia gyvenimo kokybe“, – kalba G. Paulikaitė.