Tikriausiai daug kam yra tekę girdėti, jog medžiagų apykaita gali būti per greita, per lėta ar normali. Paprastai tariant, metabolizmas – dar kitaip žinomas kaip medžiagų apykaita, yra vidinis procesas, kurio metu jūsų kūnas eikvoja energiją, gautą iš maisto – kvėpuojant, kraujo cirkuliacijai, ląstelių atsinaujinimui, ir t.t., bei sudegina kalorijas. Šis procesas veikia visą parą – kai jūsų kūnas juda ir kai miegate. Visgi išsiderinęs metabolizmo mechanizmas sukelia nemažai sveikatos problemų, todėl svarbu pasirūpinti savimi, kol ne vėlu.
Lemiantys veiksniai: genai, amžius ir gyvenimo būdas
Žmonių metabolizmo procesai praktiškai nepriklauso nuo jų kūno dydžio ir sudėties, tačiau didelę reikšmę šiam procesui turi genai. Tai, kaip dirba žmogaus organizmas virškindamas maistą, įprastai būna paveldėta iš artimųjų.
Tinkamai parinktas gyvenimo būdas: gera mityba, kai laikomasi valgymo režimo, taip pat kuomet valgomas maistas turtingas baltymais ir skaidulomis, kokybiškas miegas, sportas, streso vengimas, saikingas druskos vartojimas, padeda išvengti metabolizmo sutrikimų ir sunormalizuoja virškinimo sistemos darbą.
Amžius taip pat daro įtaką medžiagų apykaitai, nes su laiku – vyresniame amžiuje, jis gali sulėtėti, net jei pakeičiate savo gyvenimo būdą, tačiau ši įtaka nėra esminė.
Dėl priaugusio svorio kaltas ne vien lėtas metabolizmas
Metabolizmo greičio skirtumai išryškėja tuo, kaip lengva ar sunku žmonėms priaugti arba numesti svorio. Žmogus su lėta medžiagų apykaita sudegins mažiau kalorijų, o tai reiškia, kad jo organizme kaupsis daugiau riebalų nei pas tą, kurio metabolizmas greitesnis. Greitas metabolizmas sparčiau sudegina kalorijas, o tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės gali daug valgyti ir iškart nepriauga papildomų kilogramų. Visgi kai kurie dietologai teigia, kad jūs neturėtumėte visiškai kaltinti vangios medžiagų apykaitos dėl akivaizdaus svorio padidėjimo, nes jo priaugama ne vien dėl lėtesnio metabolizmo, kuris visgi svorio priaugimui nesudaro tokios didelės reikšmės, kaip manyta anksčiau. Didžiausi svorio priaugimo faktoriai yra: prasta dieta ir fizinis neveiklumas.
Kuomet medžiagų apykaita per daug vangi
Dėl lėtos medžiagų apykaitos išsausėja oda, nagai tampa trapūs, slenka plaukai, nes kūnas nesugeba sunaudoti mikroelementų, gautų iš maisto, kurį valgote. Dėl lėtos medžiagų apykaitos gali išsivystyti dėl skydliaukės nepakankamumas, dėl kurio kyla dažni galvos skausmo priepuoliai ar net migrena.
Gera naujiena ta, kad yra nemažai būdų, kuriais galima paspartinti metabolizmo veiklą:
Kiekvieno valgymo metu suvartokite daug baltymų – nuo 25 iki 30 procentų visų jūsų dienos kalorijų turėtų sudaryti baltymai.
Kasnakt stenkitės kokybiškai išmiegoti bent 7-8 valandas.
Valgykite maistą, kuriame gausu probiotikų (arba vartokite probiotinių papildų).
Reguliariai medituokite, kad lengviau išgyventumėte stresines situacijas ir būtumėte ramūs.
Gerkite žaliąją arbatą. Tyrimų metu nustatyta, kad žaliojoje arbatoje yra junginys, kuris gali padidinti sudeginamų kalorijų ir riebalų kiekį.
Sportuokite.
Per daug greitas virškinimas – ne visuomet naudingas
Spartus metabolizmas reiškia, kad jūsų organizmas sudegina gaunamą energiją iš maisto greičiau už jūsų bendraamžius. Jei jūsų medžiagų apykaita yra greita, daugiau kalorijų sudeginsite ne tik būdami fiziškai pasyvūs, bet ir fizinio aktyvumo metu.
Neigiami hipermetabolizmo padariniai gali būti:
Staigus svorio kritimas;
Anemija;
Nuovargis;
Padažnėjęs širdies ritmas;
Nereguliarus širdies plakimas;
Nemiga;
Dysautonomija, t. y. autonominės nervų sistemos problemos, kuomet sutrinka automatinių kūno funkcijų: temperatūros, slėgio, pulso, valdymas ir reguliavimas.
Dusulys.
Sveikų būdų sulėtinti metabolizmą nėra. Virškinimą lėtinantys veiksniai yra daugiausiai neigiami, pavyzdžiui: nesveikas ir sėslus gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas, badavimas, miego nepakankamumas, patiriamas didelis stresas, nereguliarus valgymo režimas, vartojami stiprūs vaistai. Vienintelis patarimas tiems, kurie turi itin greitą virškinimo sistemą – suvartoti kuo daugiau kalorijų, valgyti kuo kaloringesnį maistą, bei džiaugtis tuo, kad galima dar valgyti praktiškai viską, o su amžiumi metabolizmo veikla vis tiek kažkiek sulėtės.
Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.
Liežuvis turi apie 9000 skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsniams Celsijaus
Kitas faktas
Komentarai (1)