Ne paslaptis, jog vištiena dažnai pasirenkama dėl gana trumpo gaminimo laiko: su ja maisto ruošimas nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šią mėsą verta rinktis dar ir todėl, kad ji įvardijama kaip didelės maistinės vertės baltymų šaltinis, tad organizmas aprūpinamas medžiagomis, reikalingomis audinių statybai ir vystymuisi. Taip pat prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, jog norint vištieną užšaldyti, verta prieš tai ją supjaustyti norimo dydžio gabaliukais: taip bus lengviau kontroliuoti jos porciją. O tikrą baltymų užtaisą savo organizmui galite užtikrinti pasigaminę vištienos ir lęšių troškinį, kuriam ypatingo skonio suteiks imbieras bei kardamonas.

Ką reiškia vištienos spalvos kategorija?

Dr. Edita Gavelienė pasakoja, jog vištiena, kartu su kalakutiena bei triušiena, priskiriama „baltosios“ mėsos rūšiai, o „raudonosios“ mėsos rūšiai priskiriama, pavyzdžiui, kiauliena, jautiena, bei iš paukštienos – antiena, žąsiena. 

„Toks mėsos skirstymas susijęs su jos įtaka žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, „raudonoji“ mėsa turtingesnė geležimi, kai kuriais kitais mikronutrientais, tačiau dėl didesnio sočiųjų riebalų kiekio bei kitų savybių, gausus jos vartojimas siejamas su lėtinių ligų, tokių kaip širdies, kraujagyslių ligos, vėžio ar cukrinio diabeto vystymusi. O „baltoji“ mėsa nesiejama su lėtinių ligų vystymusi“, – pažymi gydytoja dietologė.

Svarbu organizmo audinių statybai ir atstatymui 

Dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, jog vištiena yra gausus aukštos kokybės baltymų šaltinis, kurie yra labai svarbūs organizmo audinių statybai ir atstatymui: pavyzdžiui, vištienos krūtinėlė be odos ir kaulų yra ypač liesa, joje yra mažiau riebalų, palyginti su kitomis mėsos dalimis. 

„Dėl šios priežasties ji yra puikus pasirinkimas siekiantiems išlaikyti sveiką svorį arba sumažinti bendrą suvartojamų riebalų kiekį bei gauti daugiau baltymų. Be to, vištiena yra ne tik baltymų šaltinis, bet ir įvairių svarbių maistinių medžiagų, įskaitant B grupės vitaminus, tokius kaip B6, niacinas (B3) ir riboflavinas, šaltinis. Šie vandenyje tirpūs vitaminai atlieka svarbų vaidmenį energijos apykaitoje, odos, akių ir nervų sistemos priežiūroje. Taip pat vištienoje yra svarbių mineralų kaip fosforas, selenas“, – vardija gydytoja dietologė. 

Gaminimo būdas ir porcijų kontrolė – taip pat svarbu

Dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, jog vištienos maistingumo rodikliams įtakos gali turėti jos gaminimo būdai: „Gaminant vištieną svarbūs šie momentai: pirmiausia, ją dėl didesnės infekcijos rizikos būtina patiekti pilnai termiškai apruoštą. Terminio apruošimo būdą patartina pasirinkti tokį, kuris išsaugo visas vištienos naudas: nevirti riebaluose, nekepti pertekliniame riebalų kiekyje. Patiekti patartina be odelės, mat joje yra gausiau cholesterolio bei kitų sveikatai nepalankių medžiagų. Tai padeda išlaikyti jos vertę ir išvengti nereikalingų kalorijų.“

Įvairūs paruošimo būdai

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, jog vištiena – išties universali mėsos rūšis: ją galima gaminti įvairiais būdais, tad taip galima užtikrinti gaminamų patiekalų gardžią įvairovę.

„Vištienai kepant ant grotelių arba skrudinant ji įgauna nuostabų dūmo skonį ir traškią tekstūrą. Prieš tai marinuojant vištieną, jos skonis pagilėja, o kepant ant atviros ugnies arba orkaitėje, ji įgauna pikantišką, aukso spalvos išorę ir vidus išlieka sultingas. Be abejonės, vištieną galima troškinti: rezultatas – skanus ir baltymingas patiekalas, kuriam nereikalingas pernelyg didelis pasiruošimas“, – vardija ekspertė. 

Kad nereikėtų išmesti – verta užšaldyti

O. Suchočeva pabrėžia, jog įsigijus vištienos ir nespėjus pasigaminti iš jos patiekalo, verta iš anksto ją užšaldyti, kad pavyktų išvengti nereikalingo maisto švaistymo, o tinkamas vištienos užšaldymas yra labai svarbus norint išlaikyti jos kokybę ir užkirsti kelią kenksmingų bakterijų dauginimuisi.

„Pradėkite nuo šviežios, aukštos kokybės vištienos. Šaldymas nepagerins mėsos kokybės, todėl labai svarbu pradėti nuo šviežio produkto. Taip pat prieš šaldymą apsvarstykite galimybę vištieną supjaustyti porcijomis. Taip bus lengviau atšildyti tik reikiamą kiekį, sumažės nereikalingo atšildymo ir pakartotinio užšaldymo, kuris gali turėti įtakos mėsos tekstūrai, rizika. Tuomet vištieną sandariai suvyniokite į plastikinę plėvelę ar aliuminio foliją arba sudėkite į sandarius šaldymo maišelius. Dar vertėtų aiškiai paženklinti pakuotę, nurodant užšaldymo datą ir bet kokią papildomą informaciją, pavyzdžiui, vištienos rūšį (krūtinėlė, šlaunelės) arba naudotus prieskonius ar marinatus. Tai padės jums sekti, kiek laiko vištiena buvo šaldiklyje ir lengviau planuoti patiekalus“, – rekomenduoja ekspertė.

Ji taip pat primena, jog įsigyjant vištienos ir kitų ingredientų sutaupyti padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“ 

Pasisotinkite vištienos ir lęšių troškiniu, kuriam ypatingo egzotiško skonio suteiks šviežias imbieras ir kvapnusis kardamonas. 

RECEPTAS 

Vištienos ir lęšių troškinys su imbieru ir kardamonu 

Troškiniui reikės:

• 2 vnt. svogūno;
• 1 vnt. česnako;
• 1 vnt. žaliosios aitriosios paprikos;
• 2 v. š. šviežio tarkuoto imbiero;
• 600 g viščiukų broilerių filė;
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 2 v. š. kmynų;
• 1 a. š. ciberžolės;
• 2 a. š. maltos kalendros;
• 0,5 a. š. malto kardamono;
• Pagal skonį druskos ir pipirų;
• 200 g raudonųjų lęšių;
• 400 g pomidorų;
• 400 ml vištienos sultinio (vanduo ir kubelis arba koncentruotas sultinys);
• 200 ml natūralaus jogurto.

Patiekimui reikės:

• 260 g Naano duonos;
• Pagal skonį petražolių.

Gaminimo eiga: 

1. Nulupkite svogūną ir česnaką (2 skilteles). Supjaustykite svogūnus griežinėliais ir susmulkinkite česnaką.
2. Perpjaukite aitriąją papriką perpus, išimkite sėklas ir supjaustykite ją. Nuskuskite ir sutarkuokite imbierą.
3. Apkepkite vištieną aliejuje ir sudėkite ją ant lėkštės. Į keptuvę sudėkite svogūną, česnaką ir aitriąją papriką ir apkepkite tol, kol svogūnas suminkštės. Pridėkite prieskonius ir kepkite dar 1 minutę.
4. Sudėkite lęšius, susmulkintus pomidorus ir sultinį. Sudėkite vištieną atgal ir palikite virti tol, kol jos vidinė temperatūra pasieks 72 °C, apytiksliai 20 minučių. Apverskite filė gabaliukus kelis kartus virimo metu.
5. Sudėkite vištieną ant lėkštės. Pridėkite jogurto ir sumaišykite, užvirinkite ir sudėkite vištieną atgal.
6. Patiekite troškinį su indiška Naano duona ir petražolėmis.

Skanaus!