Menopauzės laikotarpis moterims sudėtingas dėl daugelio priežasčių: keičiasi kūnas, savijauta, nuotaikos, mąstymas. Moterys pastebi, kad šiuo amžiaus tarpsniu net ir odos būklė turi kitų poreikių. Kokių odos pokyčių vyksta ir kaip ją tuomet puoselėti, pasakoja gydytoja dermatovenerologė.
Procesai vyksta visame kūne
Menopauzės periodas sukelia fizinių ir psichologinių pokyčių kiekvienos moters gyvenime. Tarp jų – ir odos pakitimų, kurie skirtingu intensyvumu pasireiškia visoms. „Vienas didžiausių pokyčių, kuriuos sukelia menopauzė – tai mažėjanti estrogenų gamyba. Jų receptorių daugiausia yra lyties organų, veido ir kojų srityje. Mažėjant estrogenų oda sausėja, plonėja, atsiranda pigmentinių dėmių, vargina padidėjęs plaukuotumas, galvos plaukų slinkimas, makšties sausumas ir niežėjimas, antrinės grybelinės infekcijos. Taip pat atrofuojasi riebalų ir prakaito liaukos, o tai dar labiau paskatina odos sausėjimą ir kitas problemas“, – paaiškina „Nordclinic“ dermatologijos padalinio gydytoja Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė.
Jos teigimu, menopauzės metu taip pat lėtėja ląstelių oksidacinis procesas ir kolageno gamyba, siaurėja kraujagyslės – dėl šių priežasčių atrofuojasi vidurinysis odos sluoksnis – derma. „Visi šie fiziniai pokyčiai turi labai didelės reikšmės, nes nuo to priklauso bendra moters savijauta ir jos odos būklė. Todėl dermatologas turi būti atidus vertindamas odos pokyčius menopauzinio amžiaus moterims“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė.
Pasireiškia skirtingo amžiaus
Kiekvienai moteriai menopauzė prasideda skirtingame amžiuje. Nors natūrali menopauzė būna 50–52 gyvenimo metais, vis tik šis amžius gali svyruoti nuo 39 iki 59-erių, o ir klimaksui būdingos problemos gali prasidėti anksčiau. Odos pokyčiai skirtingais menopauzės pasireiškimo etapais taip pat nevienodi, nes skiriasi problemos intensyvumas.
Menopauzė trunka ilgą laiką ir yra skirstoma į tris etapus: premenopauzę, perimenopauzę ir postemenopauzę. Premenopauzės metu esant nereguliariai ovuliacijai sumažėja progesterono kiekis. Šiame etape moterys pastebi, kad oda tampa sausesnė, jautresnė ir plonesnė, atsiranda pigmentacija. Perimenopauzės metu pasireiškia daugiausia fizinių bei psichologinių simptomų, kurie apima nuo karščio bangų, nuovargio ir įvairių skausmų, iki nuotaikų svyravimo ir sumažėjusio pasitikėjimo savimi. Postmenopauzė prasideda praėjus metams po paskutinių menstruacijų. Šiame etape tęsiasi nemalonūs simptomai ir kartais jie trunka iki dešimties metų. Didėja dermatozių, susijusių su amžiumi rizika: odos niežėjimas, senatvinė kserozė, egzema, odos navikai ir kitos jos ligos.
Gydytojos dermatovenerologės teigimu, atsiradus pirmiesiems menopauzės simptomams aktyviai bendradarbiaujama su ginekologais bei endokrinologais, nes jų paskirtas gydymas palengvina bendrus negalavimus, todėl sumažėja ir odos pokyčių.
Reikalingas kompleksinis gydymas
Pastebint menopauzės nulemtus odos pasikeitimus svarbu žinoti, kad yra priemonių, kurios gali sumažinti šiuos pokyčius. „Varginant karščio bangoms, suintensyvėjus prakaitavimui rekomenduojama veidui naudoti terminį vandenį, kurio pagalba pašalinamas prakaitas. Prakaitavimui mažinti galima pasitelkti servetėles, kurios tinka veidui ir visam kūnui. Jei prakaitavimas labai gausus, į pažastis galima suleisti botulino toksino injekcijų, o į krūtinės odą – mezobotulino, nes tai ženkliai palengvina šį reiškinį“, – teigia U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Gydytoja pataria moterims drėkinti viso kūno odą, nes menopauzės metu sausėja ne tik veido sritis. Ypač verta rūpintis kaklu, krūtine bei plaštakomis, nes šios sritys atspindi tikrąjį moters amžių, gyvenimo būdą ir odos priežiūros įpročius. Pasitaiko, kad odos sausumo įprastais kremais sumažinti nepavyksta. Tokiu atveju galima papildyti odos priežiūrą injekcinėmis procedūromis, kurios sudrėkina gilesnius audinius. Taip pat rekomenduojama reguliariai prižiūrėti pėdas, nes menopauzės periodu vyksta didesnis jų ragėjimo procesas.
Renkantis odos priežiūros priemones, vertėtų atsižvelgti, kokia yra odos būklė ir poreikiai. „Ryškėjant kapiliarų tinklui, rekomenduojama rinktis kremus su vitaminais C ir K, nes jie stiprina kapiliarų sieneles, ir hialurono rūgštimi, kuri drėkina odą. Siekiant išvengti pigmentinių dėmių, derėtų naudoti kremus su SPF. Jei šių problemų nepavyksta išspręsti kasdienėmis priemonėmis, galima kapiliarus bei pigmentines dėmes saugiai ir be skausmo pašalinti lazeriu“, – pataria „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė.
Galiausiai, svarbu suprasti, kad, norint pagerinti odos būklę, moteriai pravartu visapusiškai rūpintis savimi ir atsižvelgti į bendrus organizmo poreikius. „Odos gydymas turi būti kompleksinis, nes tik tokiu atveju pasiekiami optimaliausi rezultatai. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, lėtinių ligų gydymas pagerina bendrą savijautą, o odos problemų išsprendimas sustiprina pasitikėjimą savimi“, – argumentuoja U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai