Dar prieš 10-15 metų dauguma dailiosios lyties atstovių menopauzę vertino kaip savo moteriškumo ir seksualinio aktyvumo saulėlydį, tačiau viskas pasikeitė – dabar jos simptomai viso labo reiškia, kad moteriai prasideda naujas etapas. Medicina ir farmakologija gali padėti jai ir toliau džiaugtis visaverčiu gyvenimu, nejaučiant jokių su amžiumi ir fiziologija susijusių nepatogumų.
Menopauzės simptomai
Karščio pylimas. Tai – tipiškas menopauzės simptomas. Su juo tenka susidurti maždaug 80% dailiosios lyties atstovių: kaista veidas, kaklas, krūtinė, rankos, išmuša prakaitas, gali trūkti oro. Oda parausta, kartais ant jos netgi atsiranda raudonų dėmių. Dažnai šį negalavimų sąrašą papildo ir galvos svaigimas, pykinimas, tankesnis nei paprastai pulsas. Tokie epizodai trunka neilgai – nuo 30 sekundžių iki 2-3 minučių.
Naktinis prakaitavimas. Šis simptomas gana glaudžiai susijęs su pirmuoju. Problemos priežastis – moteriškųjų lytinių hormonų, kurie daro tiesioginę įtaką termoreguliacinei funkcijai, trūkumas. Tiesa, gausus prakaitavimas ne visada reiškia menopauzę – tai gali būti ir kai kurių ligų požymis.
Nereguliarios mėnesinės. Kraujavimas iš gimdos tampa nereguliarus, negausus, trunka trumpiau. Intervalai nuo vienų iki kitų mėnesinių didėja, gali praeiti nuo 40 iki 90 (ar net daugiau) dienų. Šis periodas vadinamas premenopauze. Galiausiai mėnesinės išnyksta visai. Jeigu mėnesinių nebuvo jau metus, tai reiškia, kad prasidėjo menopauzė.
Makšties sausumas. Makšties sausumas gali varginti skirtingo amžiaus dailiosios lyties atstoves, ir dėl skirtingų priežasčių, tačiau labiausiai ši sutrikimas pasireiškia premenopauzės ir menopauzės laikotarpiu. Jų metu sumažėja estrogenų kiekis, o būtent dėl jų trūkumo makštis ir tampa sausa, gleivinė suplonėja, tampa ne tokia elastinga.
Nemiga. Ir vėlgi – gana dažnas reiškinys, ir kalti dėl to tie patys moteriškieji hormonai. Estrogenų trūkumas, dėl kurio muša karštis ir padidėja prakaitavimas naktį, nėra vienintelė bėda. Dažnai sutrinka ir magnio apykaita, todėl raumenys neatsipalaiduoja, be to, trūksta ir hormono progesterono – o tai ir yra nemigos priežastis.
Nuotaikų svyravimai. Hormoninio fono svyravimai veikia ir nuotaiką: staiga gali apimti nerimas, dirglumas, noras verkti, netgi agresyvumas. Tai primena amerikietiškus kalnelius: vos per porą minučių pakili nuotaika gali virsti depresyvia būsena, ir atvirkščiai.
Sumažėjęs lytinis potraukis. Kaip rodo statistika, net 80% dailiosios lyties atstovių nuo 50 iki 60 išlieka seksualiai aktyvios, tačiau dėl fiziologinių ir psichologinių priežasčių lytinis potraukis yra mažesnis. Jau minėta, kad moteris vargina makšties sausumas, todėl lytiniai santykiai tampa skausmingi.
Trapūs nagai, retėjantys ir plonėjantys plaukai. Šiuos pokyčius taip pat sukelia hormonų disbalansas organizme. Problema būdinga 50-75% klimakterinio amžiaus moterų.
Šlapimo nelaikymas. Dėl moteriškųjų lytinių hormonų trūkumo nusilpsta dubens raumenys, atsakingi už šlapimo pūslės kontrolę. Viena iš nemalonių pasekmių yra šlapimo nelaikymas.
Galvos ir raumenų skausmai. Galvą gali skaudėti dėl kraujagyslių tonuso pokyčių, taip pat dėl nemigos ir patiriamo streso, kas labai būdinga menopauzės metu. Ir, kaip jau minėta anksčiau, – dėl kalcio trūkumo raumenys būna įtempti.
Kaip sau padėti?
Geriausias kovos su šiais simptomais būdas yra pakaitinė hormonų terapija. Kartu gali būti taikomas ir medikamentinis, ir nemedikamentinis gydymas (pavyzdžiui, gimnastika, masažas ir pan.).
Vakarų šalyse hormonų terapija skiriama ne tik klimakterinio sindromo gydymo tikslais, bet ir siekiant užkirsti kelią įvairioms ligoms.
Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Olandijoje 40% vyresnių nei 40 metų amžiaus dailiosios lyties atstovių vartoja hormonus, o JAV šis skaičius – beveik dvigubai didesnis.
Vienintelė veiksminga alternatyva smarkiai per kišenę kertančiai hormonų terapijai yra fitoestrogenai.
„Climofemin“ – veiksminga pagalba kovoje su menopauzės simptomais
Kaip ir nėštumas, klimakterinis laikotarpis nėra liga, o jį lydinčių negalavimų galima išvengti. Sutrikus menstruacijų ciklui kartu su menopauzės simptomais gali pasireikšti ir PMS simptomai. Juos ženkliai palengvina nereceptinis vaistinis preparatas „Climofemin“.
Veiklioji šio vaisto sudedamoji medžiaga – blakėžudžių (Cimicifuga racemosa) šakniastiebių ekstraktas. Kiekvienoje tabletėje yra 6,5 blakėžudžių šakniastiebių sausojo ekstrakto (4,5–8,5:1), atitinkančio 29–55 mg blakėžudžių šakniastiebių.
Per dieną paprastai užtenka vienos tabletės – ją galima arba praryti sveiką, arba sukramtyti. Pagerėjimas pajuntamas po 2 – 4 gydymo savaičių.
Kontraindikacijos: vaisto negalima vartoti tais atvejais, jeigu yra alergija veikliajai arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai. Atsargiai jį turėtų vartoti pacientės, kurioms yra buvę kepenų sutrikimų. Vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda galimų kepenų pažeidimo požymių ar simptomų (pvz., nuovargis, apetito netekimas, gelta arba stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, kurį lydi pykinimas ir vėmimas arba šlapinimasis tamsios spalvos šlapimu). Jeigu atsiranda kraujavimas iš makšties arba kitokių neaiškių ar naujų simptomų – kreipkitės į gydytoją.
Pastaba: jeigu vartojate vaistus, kurių sudėtyje yra estrogenų, „Climofemin“ vartoti negalima. Jeigu gydotės (gydėtės) krūties vėžį ar bet kurį kitą navikinį susirgimą, preparatas gali būti vartojamas tik gydytojui leidus.
Komentarai