Iki įtraukimo į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą šiaulietis Edvinas Naraveckas ne kartą donavo kraujo, tačiau niekada nemanė, kad šios dvi donorystės rūšys gali būti panašios. Tik vėliau sužinojo, jog kaip ir kraujo, kaulų čiulpų donorystė yra gyva ir nekenkianti sveikatai. Šiandien sostinėje įsikūręs trisdešimt vienerių metų vyras džiaugiasi, jog tuo galėjo įsitikinti ir pats – prieš metus mergaitei padovanodamas savo kaulų čiulpus ir galimybę pasveikti.
 
Nepatikėjo kaulų čiulpų donorystės paprastumu
 
Apie aplinkybes, paskatinusias pasidomėti kaulų čiulpų donoryste, pašnekovui dar ir dabar kalbėti nėra lengva. Prieš septynerius metus kraujo vėžiu susirgo jauna mergina, Edvino žmonos sesuo, kuriai būtinai reikėjo atlikti kaulų čiulpų transplantaciją.
 
„Pati kaulų čiulpų donorystė man skambėjo tikrai baisiai, nes mačiau vieną filmą šia tema, kuriame transplantacija atrodė sudėtinga, panašėjo į tikro organo, tarkim, širdies ar inkstų transplantaciją. Ligoninėje susipažinome su gydytoju, iniciatyvos „Būk geras“ koordinatoriumi, kuris paaiškino, jog kaulų čiulpų donorystė labai skiriasi nuo kitų donorystės būdų, nes jos metu donoras nieko nepraranda, o donuotos kamieninės ląstelės organizme atsinaujina nuolatos. Pradžioje buvo sunku patikėti, kad taip paprasta dovanoti galimybę gyventi. Kol nepasidomi, kas tie kaulų čiulpai, viskas atrodo tikrai bauginančiai, o sužinoję, kad tai yra dalelės, kurios gamina kraują, nuomonę pakeitėme visiškai“, – savo ir žmonos reakciją prisimena Edvinas.
 
Tapti potencialiu kaulų čiulpų donoru sudėtinga nebuvo – tereikėjo užpildyti anketą ir sutikimo formą bei duoti 10 ml kraujo mėginėlį: „Net ir žinodami, jog yra labai maža tikimybė, jog tiksime sergančiai žmonos sesei, užsiregistravome norėdami padėti kitiems. Lygiai taip pat turėtų mąstyti visi žmonės ir užsirašyti į registrą. Tikimybė, jog tapsi donoru, nėra didelė, tai tarsi loterija – arba kažkam tavo kaulų čiulpai tiks, arba ne.