Kaulų čiulpų donorystė yra ypatinga tuo, kad sergančiajam kraujo vėžiu, nepakenkdamas savo sveikatai gali padėti visiškai nepažįstamas žmogus. Ir to žmogaus tu nerasi tiesiog gatvėje. Galvojant apie tai, jog kažkur pasaulyje vaikšto sergančio žmogaus viltis, atsiranda bejėgiškumo jausmas, tačiau tuo pačiu ir tikėjimas, jog gerų žmonių yra ir tinkamas donoras atsiras.“
 
Po ketverių metų – netikėta žinia
 
Pašnekovo žmonos sesei donoras buvo rastas Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, mergina pasveiko. Praėjus ketveriems metams nuo registracijos, Edvinas sulaukė žinios, jog ir pats gali išgelbėti gyvybę.
 
„Ir registruodamasis, ir vėliau, kartkartėmis pagalvodavau, kas bus, kai man paskambins ir pasakys, jog tinku būti donoru. Apie tai pagalvoti reikia iš anksto – užsirašyti į registrą išties paprasta, o įvykdyti, net ir žinant, jog tai nėra skausminga ar baisu, ryžto reikia. Kai man paskambino VUL Santariškių klinikų gydytoja, apėmė džiugus jausmas – tai vis tik retas atvejis, o man tai reiškė, jog galiu padėti žmogui. Daug neklausinėjau, pasakiau, jog man viskas tinka, nes žinojau daug niuansų iš paciento pusės, žinojau, kaip sunku jam yra laukti“, – kalba Edvinas.
 
Sergantis žmogus, kuriam tiko Edvino kaulų čiulpai, buvo mergaitė. Tiek apie pacientę vyras ir žinojo, tačiau sako, jog visai nesvarbu, kas yra tas žmogus, kuriam reikia pagalbos – vaikas, jaunas ar vyresnis – jeigu gali padėti, tą ir reikia daryti. Kaulų čiulpus donuojantis žmogus gali rinktis donacijos būdą, kurių yra du: iš kraujo aferezės būdu arba kaulų čiulpų, renkant juos iš dubens kaulų bendros nejautros metu.