Miego apnėja – viena iš galimų nubudimo priežasčių, pasireiškianti kaip kvėpavimo sustojimas miego metu. Medicinoje skiriamos dvi jos formos: obstrukcinė ir centrinės kilmės. Ką apie jas reikėtų žinoti?

Obstrukcinė miego apnėja atsiranda kaip viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo pasekmė. Miego metu žmogaus raumenys atsipalaiduoja (ne išimtis ryklė ir gomurys), tad užkritęs liežuvis trukdo įkvėpti – diafragmai smegenys ir toliau siunčia impulsus, o nuo kvėpavimo takuose susidariusio neigiam slėgio šie subliūkšta ir užsikemša.

Centrinė miego apnėja pasireiškia tada, kai sutrinka kvėpavimo impulsų siuntimas iš už tai atsakingų galvos smegenų centro. Ji retesnė nei pirmoji, ir yra neurologinės kilmės.

Kvėpavimas sustoja maždaug dešimčiai sekundžių po 5–10 kartų per valandą, todėl organizmui ima stigti deguonies. Suveikus apsauginiam jo mechanizmui, žmogus pabunda.

Apie tai, kad nustoja kvėpuoti, jis gali ir nežinoti, tačiau atsikėlęs ryte jaustis neišsimiegojęs, pavargęs. Tai kliudo gyventi jam visavertį gyvenimą ir gali sukelti daug problemų: miego trūkumas padidina nelaimingų atsitikimų darbe, namuose ir kelyje riziką, o deguonies badas neigiamai veikia gyvybiškai svarbius organus, padidina hipertonijos riziką. Jeigu pacientui įtariama ši liga, jam išduodamas specialus nešiojamas prietaisas, fiksuojantis knarkimą, širdies ritmą, saturaciją, kvėpavimo dažnį, kūno padėtį ir kvėpavimo sustojimo epizodus. Įtarimui pasiteisinus, pacientas siunčiamas į miego laboratoriją detaliam tyrimui – polisomnografijai. Jos metu įrašytas miegas leidžia daryti išvadas apie jo kokybę.

Turintiems šį miego sutrikimą patariama laikytis miego higienos, sekti svorį, vengti alkoholinių gėrimų ir tabako, atsisakyti medikamentų, kurie naktį galėtų veikti kvėpavimą (raminamųjų, migdomųjų), vakare negerti kavos, arbatos ir kitų tonizuojamųjų gėrimų.