Patarlė byloja – draugus laikyk arti, priešus dar arčiau. Nekokybiškas poilsis – neabejotinas priešas mūsų sveikatai. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė jums specialų interviu, su Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologe Dalia Matačiūniene, kuriame susipažinsime su miego sutrikimais tam, jog susidūrę, galėtume lengvai atpažinti ir pašalinti juos iš savo miegamojo.
Gydytoja, turbūt dauguma žmonių apie savo miego sutrikimus net negalvoja, nes jų neatpažįsta. Papasakokite, kokie būna miego sutrikimai, kaip jie pasireiškia?
Dauguma nežino, tačiau miego sutrikimų yra net apie 90 rūšių. Jei gatvėje paklaustume žmonių, greičiausiai įvardintų nemigą, kas turi vaikų, galbūt paminėtų lunatikavimą. Bet iš tiesų sutrikimų yra daug daugiau. Kai kuriuos atpažinti yra gana lengva, ypač įvairias nemigos rūšis. Dėl šių sutrikimų žmonės kreipiasi patys, kadangi vargina negalėjimas užmigti, dažnas kėlimasis naktį, atsikėlus jaučiamas nuovargis. Tai yra akivaizdžios indikacijos, rodančios, kad tai – miego sutrikimas. Bet yra ir kitos grupės, kurios yra mažiau atpažįstamos vien dėl to, jog pacientas pats to nepamena. Pavyzdžiui, vaikščiojimas ar kalbėjimas naktimis, vyresniame amžiuje pasitaiko, kad pradeda muštis per miegus. Tai skamba gana egzotiškai, tačiau tai irgi miego sutrikimai. Ir apie juos gali papasakoti tik artimieji, kurie gyvena ar miega su šiuo žmogumi. Yra ir dar viena grupė, kuri pasireiškia per dideliu mieguistumu. Kartais žmonės sako: „aš neturiu problemų su miegu, galiu bet kur užmigti“. Tai toks dažnas užmigimas bet kokioje situacijoje, iš tiesų, irgi yra sutrikimas, kurį reikia gydyti.
Kokios įtakos negydomi miego sutrikimai gali turėti sveikatai? Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Kai kurie miego sutrikimai turi labai aiškius simptomus, pavyzdžiui nemiga, po kurios jaučiamas didelis nuovargis, mažas darbingumas, prasta nuotaika. Ilgainiui gali atsirasti ir didesnės nuotaikų kaitos, valgymo sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai ir panašiai. Kitos ligos iš karto nepasireiškia poveikiu sveikatai. Pavyzdžiui, mieguistumo poveikis nėra pajuntamas greitai, tačiau po ilgesnio laiko tarpo tai gali daryti įtaką susikaupimui, darbui, gali atsirasti galvos skausmai. Tų simptomų gali būti labai daug. Bet yra bendras simptomas, kuris apjungia daugelį sutrikimų. Jei po nakties atsikėlę ryte jaučiamės blogai, tai greičiausiai reikia apsidairyti, ar viskas gerai su mūsų miegu.
Blogų miego įpročių turbūt turi daugelis, kokie yra pagrindiniai, kurių atsikračius, miego kokybė gali pagerėti dar prieš kreipiantis į gydytoją?
Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į kelis įpročius. Vienas iš jų – miego režimas. Tai yra mūsų šiuolaikinio gyvenimo rykštė, kadangi darbo dienomis gyvename vienu režimu, o savaitgaliais – kitu. Jei tas režimas yra valandos skirtumo – nieko baisaus, tačiau jeigu darbo dienomis miegoti einame dešimtą valandą vakaro, o savaitgaliais trečią nakties – tai jau yra blogas miego įprotis, kuris kenkia mūsų sveikatai. Kitas blogas šiuolaikinio gyvenimo įprotis yra ekranai, o ypač prieš miegą. Jei atsikračius blogų miego įpročių kokybė nepagerėja ir būklė užsitęsia net kelis mėnesius – tai yra indikacija, jog reikia kreiptis į gydytoją.
Kaip vyksta miego sutrikimų diagnostika, ko pacientui reikėtų tikėtis?
Miego sutrikimai yra tokios pačios ligos, kaip ir kitos ligos, todėl ir konsultacija yra gana panaši kaip ir pas šeimos gydytoją. Pirmiausia, specialistai mėgina išsiaiškinti, koks yra paciento miego režimas, kodėl blogai jaučiamasi, kiek žmogus pats prisideda ir rūpinasi savo miego kokybe ir pan. Vėliau, kuo konsultacija skiriasi nuo šeimos gydytojo konsultacijos, dažnai pacientams būna duodamos anketos, klausimynai ar net miego dienoraščiai, kur žmogus žymi kada eina miegoti, kada keliasi, kaip jaučiasi dienos metu, kada jaučiasi pavargęs ar žvaliausias. Ir tuomet jau keliaujame prie laboratorinių arba instrumentinių tyrimų. Instrumentiniai tyrimai yra fiziologinių organizmo rodiklių sekimas miego metu. Tokiu būdu galima sekti ir smegenų veiklą, ir širdies veiklą, ir kvėpavimo rodiklius, deguonies kiekį. Visi šie rodikliai yra užfiksuojami miego metu ir analizuojami dieną. Šis miego tyrimas yra vadinamas polisomnografija.
Artėja laikas, kai laikrodžius pasuksime vieną valandą į priekį. Kaip tai veikia mūsų kokybišką poilsį?
Blogai veikia. Miego specialistai visą laiką kalba, jog laiko sukiojimas nėra sveika, kaip ir nesveika nereguliarus režimas. Tai yra vienas iš režimo pasikeitimo pavyzdžių. Jis itin skausmingas pavasarį, kadangi šio pavasarinio laiko sukimo metu, mūsų savaitgalis sutrumpėja viena valanda. Ir deja, bet šią valandą esam priversti „pavogti“ ne iš savo dienos laiko, ne iš veiklų, bet iš miego laiko. Tą pirmą savaitę po laiko sukimo tikrai rekomenduojama būti atsargiems, atsargiau dirbti, vairuoti, priimti sprendimus, vien dėl to, kad esame mažiau išsimiegoję.
Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną šeštadienį, 9:30, per žiūrimiausią televiziją TV3!
Komentarai