Dėl migrenos kenčia apie 20 % populiacijos. Migrena vadinama moteriška liga, nes dailiosios lyties atstovėms ji pasitaiko 3–4 kartus dažniau nei vyrams. Santykis tarp vyrų ir moterų, sergančių migrena, yra 3:1 (jis panašus daugumoje valstybių). Nors ligos priežastis nėra aiški, dvynių studijos parodė, kad genetiniai veiksniai – paveldimumas – sudaro apie trečdalį migrenos išsivystymo rizikos ir susiję su kompleksiniais genetiniais sutrikimais, jų mutacijomis. Keli genetiniai žymenys neseniai identifikuoti atliekant genomo tyrimus.

Trijuose genuose – variacijos

Migrena apibūdinama kaip neurologinis sutrikimas, kuomet neuronai (smegenų ląstelės) nenormaliai reaguoja į dirginimą. 12 % populiacijos migrena pasireiškia pasikartojančiais sunkiais galvos skausmo priepuoliais, pykinimu, jautrumu šviesai ir garsui. Prieš priepuolį gali atsirasti vadinamoji aura – haliucinacijos, vaizdo aptemimas, silpnumas. Apie 2/3 visų atvejų aura nepasireiškia.

Bostono mokslininkai vykdė 23 230 moterų genomų patikrinimą, analizuodami įvairias genomų variacijas. Tyrimo metu trijuose genuose nustatytos variacijos, kurios migrena sergantiems pacientams pasitaiko dažniau. Dvi variacijos, vadinamos PRDM16 ir TRPM8, yra specifinės migrenoms ir nėra susijusios su kitais galvos skausmais. Be to, TRPM8 buvo susieta tik su moterų migrena.

Trečias įtariamas genas LRP1 dalyvavo išorinės aplinkos jutimo ir smegenų medžiagų apykaitos procesuose. Lygindami 2300 pacientų, sergančių dažniausia migrenos forma, migrena be auros, vokiečių ir olandų mokslininkai atrado du genų variantus, susijusius su šia migrenos forma. Nustatyta, kad genetinių variantų paveldimumas migrenos išsivystymo riziką padidina maždaug 10–15 %.