Kraujo donorystė – vienas kilniausių darbų, kuriuo užsiimti gali paprastas žmogus. Ne veltui ir pati žodžio reikšmė, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia dovaną. Deja, tapti neatlygintinais kraujo donorais dažną vis dar stabdo paplitę mitai.

MITAS: kraujo donorais gali tapti tik mėsėdžiai

Dažnai girdime sakant, jog vegetarai ar veganai negali tapti kraujo donorais. Netiesa. Anot Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorų organizatorės Rimantės Vanagienės, kartais hemoglobino rodikliai vegetariškai ar veganiškai besimaitinančių žmonių kraujyje gali būti netgi geresni nei užkietėjusių mėsėdžių, o toks mitas sklinda tik dėl to, jog daug kas dar įpratę manyti, kad geležies daugiausiai gaunama iš mėsos.

„Svarbu, kad duodantis kraujo žmogus svertų nemažiau 50 kg, o hemoglobino kiekis kraujyje yra patikrinamas kiekvienam ketinančiam tapti donoru. Jei jis yra per žemas, kraujo duoti žmogus negali“, – pasakoja R. Vanagienė.

MITAS: persirgus hepatitu A kraujo donorystė negalima

Kitas populiarus mitas – žmonės, persirgę gelta, negali duoti kraujo. Pasak R. Vanagienės, gelta arba kitaip hepatitas A, anksčiau buvo itin dažnai pasitaikanti liga, o ja užsikrėsti pakakdavo nešvarių rankų kontakto.

„Labai daug žmonių yra persirgę gelta (hepatitu A), tačiau tai netrukdo tapti kraujo donoru“, – konstatuoja R. Vanagienė.

Kai, nesant išorinių klinikinių simptomų, ištyrus paimtą donoro kraują molekulinių tyrimų laboratorijoje, yra nustatomas teigiamas infekcinis hepatito A žymuo, kraujo donorystė yra laikinai atidedama pusmečiui.

„Tai gali būti ankstyva ligos stadija, todėl donoras siunčiamas konsultacijai pas šeimos gydytoją. Po 6 mėn. kraujo donorystė jam gali būti atstatoma. Donorystė negalima tik tuomet, kai asmuo sirgo ar serga hepatitu B ar C“, – paaiškina R. Vanagienė.

TIESA: tam tikros procedūros gali atitolinti kraujo donorystę

Jei pastaruoju metu kūną papuošėte tatuiruote, vėrėtės auskarus ar atlikote kitą procedūrą, kurios metu buvo sąlytis su krauju, kraujo donorystę reikia atidėti. Šis faktas yra teisingas, tačiau tai nereiškia, jog kelias donorystei užkertamas.

„Po tokių procedūrų turi praeiti mažiausiai šeši mėnesiai, tik tada žmogus gali duoti kraujo. Tas pats galioja ir po apsilankymo pas stomatologą – jei buvo tiesioginis sąlytis su krauju, pavyzdžiui, dėtas implantas, rautas dantis ar net tvarkyti kanalai, – donorystę reikėtų atidėti bent pusmečiui,“ – sako NKC atstovė.

Kitas svarbus momentas – įsivertinti atliktų procedūrų, tokių kaip manikiūras ar pedikiūras, galimas pasekmes. „Dažnai tokių procedūrų metu taip pat galimas sąlytis su krauju ir tik to specialisto sąžinės reikalas, kaip jis prižiūri savo instrumentus, ar laiko juos steriliai ir nesudaro galimybės jokių užkrečiamų ligų plitimui. Kita vertus, reguliariai save lepinant tokiomis procedūromis, kaip tik rekomenduojama duoti kraujo – juk jis nuodugniai ištiriamas, o esant įtarimams dėl blogų tyrimų rezultatų, žmogus informuojamas asmeniškai“, – pataria R. Vanagienė.

Svarbiausia – atsižvelgti į organizmo siunčiamus ženklus

Tiesa, prieš duodant kraują derėtų įvertinti ir kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, moterys menstruacijų metų gali netekti daug kraujo, todėl specialistai ragina atsižvelgti į savo būseną ir organizmo ženklus. Anot R. Vanagienės, griežtų apribojimų nėra, tačiau moterims palankiausias laikas kraujo donorystei yra ciklo vidurys.

Besilaukiančios ar maitinančios mamos dovanoti kraujo taip pat negali. „Po gimdymo turi praeiti bent 6 mėnesiai. Nustojus kūdikėlį maitinti, taip pat derėtų neskubėti. O geriausiai patarti gali prižiūrintis gydytojas“, – aiškina R. Vanagienė.

Prieš ryžtantis tapti kraujo donoru, derėtų adekvačiai įvertinti ir bendrą savijautą – jei neseniai sirgote ar vartojote vaistus, kraujo donorystę derėtų atidėti.

NKC primena, kad kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Procedūra nėra skausminga, o būti donoru nėra pavojinga. Žmogus, duodantis kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai.