Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra ta, kad žmonės, norėdami numesti svorio, pirmiausia visiškai eliminuoja riebalus iš savo valgiaraščio.
Mitybos specialistė Indrė Trusovė pastebi: „Dažnai klientai konsultacijose pasigiria šiuo „žygdarbiu“. Deja, tai nėra teisingas pasirinkimas. Pirmiausia svarbu žinoti, kad riebalai yra skirstomi į nesočiuosius ir sočiuosius, buitiškai dar vadinamus geraisiais ir blogaisiais riebalais. Vadinamųjų blogųjų riebalų mes tikrai turime vengti: traškučių, aliejuje virtų konditerijos gaminių ar pusgaminių, picų, greito maisto, riebių mėsos gaminių. Tačiau gerieji riebalai yra būtini kiekvienam žmogui, nes padeda pernešti ir įsisavinti vitaminus A, D, E ir K.“
Dažniausiai sveikatai palankesnį maistą apibūdinančius kriterijus, tokius kaip mažiau cukraus, druskos, riebalų, daugiau skaidulų, įvardija vyresni nei 35-erių, aukštąjį išsilavinimą turintys miestų gyventojai, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Vis dėlto jei, tarkime, pridėtinio cukraus naudinga ir visiškai atsisakyti, su riebalais yra kiek kitaip. „Riebalai žmogaus organizmui reikalingi. Svarbiau, kad maiste būtų mažiau riebalų arba daugiau kokybiškesnių riebalų. Ypač reikia vengti transriebalų“, – patikslina mitybos specialistė.
Riebalai riebalams nelygūs
Gerieji riebalai yra būtini gyvybinėms žmogaus funkcijoms palaikyti, taip pat vaikų augimui ir brendimui, lytinių hormonų gamybai, gražiai odai, vešliems plaukams, tvirtiems nagams.
„Tačiau saikas turi būti mūsų sąjungininkas. Suaugusio žmogaus racione riebalai turi sudaryti 25-35 proc. visos dienos energijos normos, o sotieji riebalai negali sudaryti daugiau nei 10 proc. dienos energijos normos. Ypač svarbu rinktis geros kokybės riebalus: riešutus, sėklas, gerus aliejus, avokadą, lašišą“, – pataria mitybos konsultantė.
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas
Komentarai