Mokslininkai išsiaiškino, kad virusai ir bakterijos ne visada būna tikrieji peršalimo ligų kaltininkai. Ar nepastebėjote, kad lyg tyčia susergama kaip tik tada, kai užgriūva nepakeliamas darbų krūvis?
 
Organizmo pramanas?
 
Mūsų organizmo apsauginės sistemos labai jautriai reaguoja į stresą. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad sergant depresija bendras imunitetas gali sumažėti net 70 procentų. Užleidus neurozes, gali ištikti pati tikriausia avitaminozė, kai staiga iš organizmo tarsi išgaruoja vitamino C, visų B grupės vitaminų, folio rūgšties atsargos. Ir lyg to būtų maža, organizmas ima prasčiau įsisavinti visas naudingąsias medžiagas.
 
Nuolatinės slogos dažniau nei galėtume pagalvoti įspėja, jog mūsų nervai, kaip sakoma, pasiekė ribą.
 
Tokie pat negalavimai gresia ir tiems, kurie stengiasi suspėti nudirbti daugiau darbų, nei leidžia jėgos, ir neleidžia smegenims atsipūsti. Tad nenuostabu, jog kartais organizmas ima ir pats „pasiprašo“ lovos režimo – vien tik tam, kad galėtų pailsėti. O peršalimo simptomai jam yra patys prieinamiausi. Trumpai tariant, organizmas imituoja peršalimą, kad gydytojas diagnozuotų mums ūmią kvėpavimo takų infekciją ir paguldytų kelioms dienoms į lovą, ir jis per tą laiką galėtų šiek tiek atsikvėpti.
 
Tačiau tai jokiu būdu nėra tik simptomų simuliacija – mes tikrai sergame. Tik ligą sukelia ne virusai ar bakterijos, o mūsų pačių vegetatyvinė nervų sistema. Taip smegenys apsaugo pačios save nuo nervinio išsekimo, kuris gali užgriūti bet kurią akimirką dėl persitempimo.
 
Kai smaugia problemos…
 
Psichiatrijoje yra toks terminas – neurotinis kosulys. Jis pasireiškia į stresinę situaciją patekusiems žmonėms: iš pradžių ima peršėti gerklė, o paskui pamažėle prasideda sausas kosulys.