Skirtingai nei bronchito atveju, toks kosulys yra paviršinis, bet labai jau „priekabus“. O svarbiausia, kad įprasti vaistai nuo kosulio jo visiškai neveikia.
 
Užtat neurotinį kosulį puikiausiai gydo 20–30 lašų valerijono ar kito raminamo preparato, tik ar daug kam šauna į galvą juos gerti?
 
Tiesa, būna ir baisesnių situacijų. Pavyzdžiui, žmonėms, iš prigimties bijantiems bet kokių permainų gyvenime, linkusiems bejėgiškai nuleisti rankas net prieš menkiausius sunkumus, gali net išsivystyti plaučių nepakankamumas – dusulys. Psichosomatikos specialistai šį reiškinį vadina kvėpavimo ekonomija, kai žmogus stengiasi kvėpuoti kuo tyliau, kad jo niekas „nepastebėtų“.
 
Specialistai teigia, kad labai dažnai tokios sunkios ligos kaip astma viena pamatinių priežasčių yra vaikystės baimės. Astma psichosomatikos srityje simbolizuoja protestą prieš savarankišką gyvenimą, atsakomybės ir atvirumo baimę, nenorą atsiverti svetimiems žmonėms.
 
Bailiai serga ilgiau
 
Ruduo veikiausiai yra pats sunkiausias metas dėl visko būgštauti ir nerimauti linkusiems žmonėms. Jeigu jie suserga gripu, tai būtinai įsitikinę, jog kiaulių, jeigu superši gerklė, tai mano, kad neišvengiamai tai baigsis pūlinga angina, o jeigu pradeda kosėti, tai tik dėl to, kad jiems plaučių uždegimas, ir ne kitaip.
 
Lyg to būtų maža, tokie jautrūs ir baikštūs žmonės yra linkę į vegetatyvinės nervų sistemos sezoninius sutrikimus – vadinamąją ciklotimiją. Veikiami rudeninių orų išdaigų jie išgyvena panikos priepuolius ir kraujagyslių spazmus. O tai tik dar labiau sutvirtina įsitikinimą, kad jie tiesiog privalo sirgti kažkokia labai rimta liga.