VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriuje atliekamas mokslinis tyrimas, kuris, kaip tikimasi, pagerins hemangiomų diagnostiką ir sumažins šiai gana dažnai kūdikių patologijai gydyti taikomų procedūrų skaičių.
 
Hemangioma – nepiktybinis kraujagyslinis navikas, dažniausiai pažeidžiantis odą ir kitus minkštuosius audinius. Jis pasitaiko 4-10 procentų gimusių vaikų ir paprastai išryškėja per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Dažniausiai šie kraujagysliniai navikai susiformuoja kūdikių galvos, kaklo odoje, retesniais atvejais gali būti ir kvėpavimo takuose bei vidaus organuose.
 
Pasak vaikų chirurgo A. Strumilos, nors šis navikas niekada nesupiktybėja, tačiau didėdamas ardo aplinkinius audinius ir gali sukelti negrįžtamų pakitimų. Hemangiomos pavojingiausios 1-5 mėnesių kūdikiams, nes tada jos auga sparčiausiai. Kuo didesnė hemangioma išauga per pirmuosius gyvenimo mėnesius, tuo ilgiau ji nyksta ir tuo daugiau komplikacijų gali sukelti.
 
Dažnai gydytojui, diagnozavus šią patologiją, kyla uždavinys prognozuoti, kaip įgimta hemangioma kis – intensyviai augs, plis ar savaime nustos augusi ir taps nepavojinga. „Kartais iš pradžių nepavojingai atrodžiusi hemangioma staiga pradeda didėti, plisti, tėvai per vėlai ateina pasikonsultuoti ir  gydymas  pasunkėja“, – perspėja vaikų chirurgas A. Strumila.
 
Ištyręs per šimtą naujagimių ir kūdikių nuo dviejų gimimo savaičių iki aštuonių mėnesių, iš kurių kiekvienas apsilankė pas gydytoją mažiausiai penkis kartus, gydytojas pastebėjo, kad kuo hemangioma labiau auga, tuo jos paviršiuje fiksuojama didesnė temperatūra. Pradėjus hemangiomai nykti, kraujotaka lėtėja, temperatūra toje vietoje mažėja, artėja prie normalios. Taigi kaskart apsilankiusiam pacientui padarius visai paprastą procedūrą termografu, galima išmatuoti hemangiomos paviršiaus temperatūrą, įvertinti galimą naviko didėjimo riziką, paskirti tikslų kitos konsultacijos laiką pokyčiams stebėti ar iš karto skirti gydymą.