Morkos yra nuostabus beta karotino, ląstelienos, vitamino K1, kalio ir antioksidantų šaltinis, kuris daro neabejotinai daug teigiamo poveikio mūsų sveikatai. Ši daržovė ne tik padeda numesti svorio, sumažina blogojo cholesterolio kiekį organizme, bet ir gerina regėjimą. Tačiau ją reikėtų vartoti saikingai, mat karotino perteklius kraujyje gali sukelti odos spalvos pakitimų – ji taps ryškiai oranžinio atspalvio.
Susipažinkite išsamiau, kuo naudingos morkos:
Stiprina akis. Morkos laikomos nuo seno priemone regėjimui gerinti. Jose gausu liuteino ir likopeno, kurie padeda palaikyti gerą regėjimą ir ryškų naktinį matymą. Didelis vitamino A kiekis, esantis morkose, taip pat padeda stiprinti regėjimą.
Padeda mesti svorį. Morkos naudingos siekiantiems numesti svorio arba norinties jį išlaikyti stabilų. Jose daug tirpių ir netirpių skaidulų – dėl to morkos ilgai virškinamos, sukelia sotumo jausmą, neleidžia privalgyti itin kaloringų ir nesveikų maisto produktų.
Užtikrina sklandžią žarnyno veiklą ir padeda virškinti. Dėl nemažo maistinių skaidulų kiekio morkos skatina visą maistą greičiau ir sklandžiau keliauti virškinamuoju traktu, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.
Kovoja su bloguoju cholesteroliu ir gerina širdies būklę. Didelis skaidulų kiekis morkose taip pat gerina širdies sveikatą, pašalindamas MTL cholesterolio perteklių iš arterijų ir kraujagyslių sienelių.
Mažina kraujo spaudimą. Šioje nuostabioje daržovėje apstu kalio. Kalis padeda atpalaiduoti kraujagysles ir arterijas, o tai pagerina kraujotaką ir sumažina padidėjusį kraujo spaudimą. Aukštas kraujo spaudimas susijęs su tokiomis ligomis kaip: aterosklerozė, insultai ir širdies priepuoliai.
Gerina odos ir nagų būklę. Didelis silicio kiekis, esantis morkoje, taip pat beta karotinas, liuteinas ir likopenas, yra naudingi odai ir nagams. Norėdami gauti optimalią naudą iš morkų – jas valgykite neapdorotas.
Gerina atmintį. Morkose pilna ne tik vitaminų: B6 ir K, bet ir mikroelementų: magnio, fosforo – kurie naudingi kaulams, stiprina nervų sistemą, gerina atmintį.
Stiprina imuninę sistemą. Antioksidantai ne tik padeda organizmui kovoti su laisvųjų radikalų sukeltais pažeidimais, bet ir apsaugo nuo kenksmingų bakterijų, virusų ir uždegimų.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai