Kiekvieno žmogaus viduje skamba muzika. Senovėje manyta, kad ji gimė kartu su pasauliu.

Dar nuo neatmetamų laikų mokslas kaupė žinias apie tai, kaip muzika veikia žmogų. Buvo suvokta, kad ji daro įtaką ne tik psichikai, tačiau ir visoms organizmo sisitemoms, dvasinei žmogaus esybei...

Bet kokios muzikos žmogus klausosi širdimi. Jeigu jis sėdi salėje ir ta simfonija, kurią jis girdi, randa atgarsį širdyje, žiūrovas patiria pasitenkinimą, netgi laimę.

Kodėl tikri muzikos gurmanai renkasi klasiką – Mocarto, Bethoveno, Vivaldžio kūrybą? Klasikinė muzika jėga nesibrauna, ji tiesiog yra šalia. Jeigu norite ją priimti – puiku, jeigu ne – ji netrukdys. Ji nėra agresyvi ar padrika. Klasikinės melodijos yra priimtinos mūsų organizmui.

Mokslininkai jau seniai ištyrė musikos garsų temą. Pasirodo, tam tikrų tonų garsai sukelia žmogui adekvačias būsenas – melancholiją, judrumą, ramybę, įtampą, džiaugsmą, liūdesį... Kodėl? Bet kuris garsas – tai vibrazija. Kiekvienas organas, kiekviena ląstelė taip pat vibruoja, beje, skirtingu dažniu. Kai muzikinio kūrinio ir organizmo vibracijų dažniai sutampa, organizmas rezonuoja, kitaip tariant – atsiliepia į muzikos kūrinį. Muzika tarytum suteikia mums energijos, kūnas jaučia komfortą, mes jaučiamės patenkinti.

Rezonansas

Būtent ši žmogaus organizmo ir visų jo dalių – organų, ląstelių – ypatybė leidžia medicinai naudoti muziką gydymo tikslais, siekiant atkurti pažeistas organų funkcijas. Ištyrinėta ir įrodyta, kad ji iš tiesų po sunkių ligų padeda organizmui pasveikti greičiau.

Jeigu sužadintume kamertoną ir šalia pastatyutume kitą tokį pat kamertoną, kurio dažnis toks pat, kaip ir pirmojo, jis pradės skambėti. Lygiai taip pat vyksta ir su žmogumi, gyvūnu arba augalu. Garsas – tai nuo 16 iki 20000 hercų bangos, veikiančios žmogaus klausos aparatą, organus ir DNR. Štai ką reikėtų žinoti: galvos rezonansinis dažnis – 20–30 hercų, skrandžio – 2–3, inkstų – 6–8.