Šis nutikimas nutiko tada, kai Jungtinėse Valstijose buvo bandomi lėktuvai, kurių neaptiktų radarai („Stealth“). Žinoma, bandymai buvo slapti, tačiau apie juos kai kas vis dėlto žinojo. Esmė ta, kad nedidelio miestelio, esančio šalia slaptos aviabazės, namų šeimininkės skalbdamos emaliuotuose dubenyse galvoje girdėdavo lakūnų pokalbius su aviabaze. Kodėl? Dubenys savo forma ir kai kuriais kitais parametrais priminė antenas, o iš radijo stočių išeinančios „slaptos“ bangos buvo įvertintos kaip „nestandartinės“ ir sutapo su vienu iš rezonansinių organizmo dažnių.

Muzikos gebėjimas veikti žmogaus psichiką glūdi akustikos mechanizme. Žmonių polinkis į hipertoniją, stenokardiją, skrandžio opas ir kitas ligas paaiškinamas charakterio ypatybėmis. Stebėjimai parodė, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, hipertonija – tai negalavimai, kurie būdingiausi ūmiems, „kieto charakterio“ žmonėms, tiems, kurie yra nepakantūs sau ir aplinkiniams. Jeigu žmogų kamuoja nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas savimi, daugeliu atvejų gali pasireikšti širdies aritmija, bronchinė astma. Norint išgydyti ligas arba užkirsti joms kelią, reikia suprasti paciento charakterį, požiūrį į gyvenimą. Kad ir kaip keistai tai nuskambėtų, muzika gali padėti netgi kurtiesiems (ji veiks per odą).

Ritmas

Kaip įsitikinę kai kurie mokslininkai, pagrindinis muzikos komponentas yra ritmas. Manoma, kad būtent jame glūdi gydomosios ypatybės. Gamtoje viskas paklūsta ritmams, ir mūsų organizmas – ne išimtis. Kiekvienas organas turi savų charakteristikų, ir jo vibracija sutampa su tam tikrų garsų ir instrumentų kuriamu ritmu. Pavyzdžiui, fortepijono garsai koreguoja inkstų veiklą, harmonizuoja psichiką, gerina skydliaukės darbą. Vargonai koreguoja smegenų ir stuburo veiklą. Būgnai gydo kepenis, atkuria širdies ritmą, normalizuoja kraujotakos sistemos darbą, o fleita teigiamai veikia kraujotaką, plaučius ir bronchus.