Laikai keičiasi... Mes, kaip ir mūsų seneliai bei proseneliai, mėgstame sočiai pavalgyti, tačiau gyvename daug pasyviau – daugelis iš mūsų dirba sėdimus darbus, daug keliauja automobiliu. Kūnas nebesuspėja sunaudoti visų gaunamų medžiagų, taigi susiduriame su antsvoriu ir... padidėjusiu cholesterolio lygiu. Ką daryti?
Kas tas cholesterolis?
Cholesterolis – riebi, į vašką panaši medžiaga, gaminama kepenyse. Ji aptinkama kiekvienoje gyvoje mūsų organizmo ląstelėje ir yra būtina mūsų gyvybinėms funkcijoms. Cholesterolis mums reikalingas kaip vanduo, baltymai ar angliavandeniai. Organizmas naudoja jį kaip statybinę medžiagą visoms organizmo ląstelėms, iš jo gaminami steroidiniai ir lytiniai hormonai. Jis taip pat dalyvauja tulžies, reikalingos riebalams virškinti, ir vitamino D, reikalingo kaulams stiprinti, sintezėje.
Dažniausiai žodis „cholesterolis“ mus gąsdina, tačiau problema yra ne pats cholesterolis, o tai, koks jo lygis kraujyje. Paprastai mes įsivaizduojam, kad kuo šios medžiagos lygis mažesnis – tuo geriau. Tačiau taip yra tik iš dalies. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai cholesterolio yra per mažai, galimi virškinamojo trakto sutrikimai, depresija ir kiti negalavimai.
Cholesterolis gali būti „geras“ arba „blogas“. Abi rūšys organizme atlieka skirtingas funkcijas. „Blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jo funkcija – iš gamybos vietos kepenų ir žarnyno gleivinės cholesterolį pernešti į periferinius audinius ir kraujagysles. „Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jo užduotis – neleisti cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse.
Labai svarbus ne tik bendras lygis (iki 5,2), bet ir santykis tarp MTL ir DTL cholesterolio. Žalingas tiek „gerojo“ cholesterolio sumažėjimas, tiek „blogojo“ padidėjimas, ir apskritai – per didelis bendras cholesterolio lygis.
Dėl kokių priežasčių auga cholesterolio lygis?
Dar ne taip seniai manyta, kad daugiausia cholesterolio gauname su maistu (pavyzdžiui, valgydami kiaušinius, mėsą, pieno produktus ir t.t.), tačiau iš tiesų yra kiek kitaip – daugiausiai jo organizmas pasigamina pats (t.y. sintetina kepenys). Vartojant didesniais kiekiais gyvulinius riebalus, jaunų ir sveikų žmonių organizmas cholesterolio gamina mažiau, tačiau vyresnių žmonių savireguliacijos funkcija yra sutrikusi ir susikaupia perteklinis cholesterolio kiekis.
Cholesterolis kraujyje gali viršyti normą dėl padidėjusio jo ar riebalų suvartojimo su maistu, sumažėjusio fizinio aktyvumo arba dėl kai kurių ligų:
Per didelio cholesterolio lygio keliami pavojai
Cholesterolio perteklius kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, taip apsunkinama kraujotaka ir tokia situacija didina širdies ligų riziką. Viena iš jų – aterosklerozė, o ji susijusi su koronarine širdies liga, atnešančia mirtį miokardo infarkto pavidalu. Per aukštas cholesterolio kiekis – dažnesnė vyrų problema, tačiau neretai su ja susiduria ir moterys.
Ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį?
Nereikėtų tikėtis, kad tik valgant vieną ar nevalgant kito produkto situacija pasikeis, kadangi veikia tik kompleksinis mitybos keitimas.
Mankštos svarba
Cholesterolio kiekis kraujyje labai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Pakeitus gyvenseną bei įpročius, jo klygį kraujyje galima sumažinti per keletą savaičių. Norint to pasiekti, labai svarbus fizinis aktyvumas.
Cholesterolis – energinė medžiaga, kurią lengva sudeginti, jei sportuosime. Reguliariai mankštinantis išlaikomas normalus svoris, gerėja kraujotaka, sumažėja rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Būtina mankštintis kasdien po pusvalandį.
Būkite sveiki!
Jeigu ima smarkiai plakti širdis, pasigaminkite citrinos sulčių ir medaus koncentratą ir išgerkite vienu ypu.
Kitas faktas
Komentarai (1)