Lietuvoje šermukšnių medžiai laikyti meilės ir vaisingumo simboliu, tikėta, kad jie turi galią apsaugoti namus nuo apkalbų ir kitų negandų. Magiška jų galia tikėta ne be reikalo – šermukšniai iš tiesų daro stebuklus, kadangi pasižymi gausybe sveikatai naudingų savybių.

Šermukšniai vienodai mėgstami tiek liaudies, tiek tradicinės medicinos, yra naudojami įvairių ligų profilaktikos ir gydymo tikslais. Pasirinkti šviežių uogų, deja, dar per anksti, tačiau jeigu turite džiovintų, tiks ir jos. Net 80 % uogų sudaro vanduo. Jų sudėtyje taip pat yra B grupės vitaminų ir vitamino PP bei A, įvairių mikroelementų, organinių rūgščių bei kitų naudingų medžiagų.

Šermukšniuose esantys pektinai yra svarbūs kraujo darybos procesams; jie taip pat padeda pašalinti iš organizmo angliavandenių perteklių, be to, mažina meteorizmą (dujų kaupimąsi žarnyne). Tai natūralus antibiotikas – rūgštys stabdo grybelių, pelėsių ir bakterijų augimą. Moterims šermukšniai pasitarnaus kaip puiki pienligės profilaktikos priemonė. Uogas galima naudoti tulžies varymui, tiems, kurie turi bėdų dėl per didelio cholesterolio lygio kraujyje, jeigu kepenyse yra daug riebalų, taip pat tais atvejais, kai skundžiamasi nuolatiniu vidurių užkietėjimu.

Šermukšniai naudojami nusideginus, laikantis dietų ir sergant ateroskleroze. Uogose esantis amigdalinas padeda sumažinti neigiamą rentgeno spindulių poveikį.

Iš uogų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, sirupai, kompotai, gaminami likeriai, raugiama gira. Įdomiausia tai, kad gamybos proceso metu šermukšniai savo naudingųjų savybių nepraranda – išnyksta tik askorbo rūgštis. Džiovintos uogos užplikomos kartu su arbata arba sumalamos į miltelius ir maišomos į įvairius patiekalus, pavyzdžiui, salotas ir košes. Tokie milteliai neblogai slopina alkį, tad jeigu laikotės griežtos dietos, išbandę juos nesuklysite.