Spalio 4 dieną įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymu patvirtinti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimai. Naujame kainyne numatyta, kad visiems pacientams, sergantiems ypač sunkiomis ligomis – lėtine ir ūmine limfoleukemija, virškinamojo trakto ir kitais piktybiniais navikais bei ŽIV ir AIDS – nauji, inovatyvūs vaistai nuo šiol bus kompensuojami 100 %.
Sveikatos apsaugos ministerijai sėkmingai vykdant kompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo politiką, dar labiau sumažėjo į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašomų vaistinių preparatų kainos. Krintant kainoms, atsirado galimybė kompensuoti daugiau naujų, inovatyvių vaistinių preparatų, būtinų ambulatoriniam pacientų gydymui.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašas (A sąrašas) papildytas naujais vaistiniais preparatais, skirtais ypač sunkioms ligoms gydyti – žmogaus imunodeficito viruso sukeltai ligai, progresavusiam ir (arba) metastazavusiam inkstų vėžiui, lėtinei mieloleukemijai, ūminei limfoleukemijai ir adjuvantiniams virškinamojo trakto stromos piktybiniams navikams, akromegalijai ir funkciniams skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiams bei neuroendokrininiams navikams gydyti. Visi šie vaistai nuo šiol bus kompensuojami 100 %
2010 m. pacientams buvo išrašyta per 11 mln. kompensuojamųjų vaistų receptų – 2,3 % daugiau nei 2009 metais. Nors receptų skaičius augo, tačiau ir gyventojai, ir valstybė kompensuojamiems vaistams išleido mažiau pinigų. Paskaičiuota, kad vidutinė vieno recepto kaina sumažėjo 8,3 %. Taigi, 2010 m. sumažėjus priemokoms už kompensuojamus vaistus, gyventojai juos įsigydami, sutaupė daugiau kaip 48 mln. Lt, o Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kurio lėšomis kompensuojami vaistai, išleido 43 mln. litų mažiau negu pernai. 2011 m. pacientai dėl sumažėjusių priemokų už kompensuojamuosius vaistus išleido 13,5 mln. litų mažiau nei 2010 metais. Numatoma, kad 2012 m. dėl sumažėjusių kainų ir deklaruotų nuolaidų pacientų priemokos dar sumažės apie 7 mln. litų per metus. Šios sutaupytos lėšos leidžia pradėti kompensuoti naujus, inovatyvius vaistus sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai