Sėdimą darbą dirbantys žmonės puikiai žino nemalonų pojūtį dienos pabaigoje – nugara kaip surakinta, skauda raumenis, sunku pasukti kaklą. Gydytojams vis garsiau kalbant, kad sėdimas darbas yra šiuolaikinių žmonių epidemija, tai iliustruoja ir sveikatos draudimo sumos, vis dažniau išleidžiamos stuburo ir sprando, venų ligų, kraujotakos sutrikimų, riešo kanalo sindromo diagnozei ir gydymui bei su tuo susijusiems medicininiams tyrimams.

Taigi nestebina ir tai, kad vis populiarėja nišinė sporto kryptis – treniruotės biure. Kaip pasakoja jas jau ketverius metus organizuojanti Vaida Junevičienė, viena aktyvi valanda ne tik grąžina skolą apsnūdusiems raumenims, sumažina fizinį diskomfortą, bet ir didina produktyvumą, padeda atsikratyti nuovargio ir streso. Laimi ir darbuotojai, ir darbdaviai.

Susidomėjimas auga žaibiškai

Junevičienė pati dirbo sėdimą juristės darbą, tad puikiai suprato poreikį judėti ir atitrūkti nuo rutinos. Iš pradžių ji sportuodavo per pietų pertrauką, tada, savaitgaliais jau krimsdama trenerės mokslus, subūrė ir kolegas. Trijų kartų per savaitę pakako, kad išryškėtų rezultatai – tvirtesnis kūnas, nuovargį pakeitęs energijos antplūdis, geresnė nuotaika. Tai moterį ir paskatino įkurti startuolį „Sportas darbe“.

„Visada skubančiam žmogui rasti laiko sau, kasdieniam judėjimui ir gerai savijautai yra tarsi prabanga. Mankštos biure taupo klientų laiką ir pinigus, nes paslauga darbuotojų grupei yra pigesnė nei sportuojant asmeniškai sporto klube, bet, svarbiausia, padeda būti sveikesniems, atsikratyti nugaros skausmų, pagerinti laikyseną ir atgauti energiją“, – vardija V. Junevičienė.

Pašnekovė pasakoja, kad mokslininkai šiandien skaičiuoja net 24 skirtingas lėtines ligas, kurias lemia ilgas sėdėjimas ir nejudrus gyvenimo būdas. Cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, vėžys – tik kelios jų.

Sporto nauda abipusė

„Sėdimo darbo neišvengsime ir turbūt būtų nelogiška jo vengti, tačiau svarbu reguliariai daryti pertraukėles, stengtis kasdien dažniau vaikščioti pėsčiomis, aktyviai leisti laisvalaikį, pajudėti darbo vietoje – dažniau lipti laiptais, o ne važiuoti liftu, ir, jeigu tik leidžia sąlygos, reguliariai mankštintis darbe. Tada išlošia ir darbuotojas, ir darbdavys, mat pagerėja ne tik fizinė ir emocinė žmonių sveikata, bet ir darbingumas, darbo našumas“, – akcentuoja V. Junevičienė.

Įprastai treniruotės biure trunka 30–60 minučių. Rekomenduojama mankštintis 2–3 kartus per savaitę. V. Junevičienė užbėga skeptikams už akių ir paaiškina, kad užsiėmimai nebūna tiek intensyvūs, kad po jų dar reikėtų skubėti į dušą.

„Tam, kad darbo vietoje pasimankštinę žmonės galėtų ir toliau dirbti, kad nereikėtų dušo ir nebėgtų devyni prakaitai, populiariausios yra ne tokios intensyvios treniruotės – kalanetika, pilatesas, sveikatingumo, tempimo, jogos, giliųjų raumenų pratimai. Tokios treniruotės tinka bet kokio fizinio pasirengimo žmonėms. Nors nėra itin intensyvios jos išties efektyvios, tausojančios ir gerinančios sveikatą bei garantuojančios sportuojantiems daugiau energijos ir gerą nuotaiką“, – detalėmis dalijasi trenerė.

Nejudrumas kainuoja

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vyr. rizikos vertintoja Marija Radžvilienė teigia, kad sėdimo darbo sukeltais negalavimais šiandien skundžiasi vis jaunesni žmonės.

„Pavyzdžiui, venų operacijos jau atliekamos ir trisdešimties metų neturintiems pacientams, nors anksčiau tokie atvejai būdavo išimtiniai. Žmogus sutvertas judėti, tad ilgas sėdėjimas – viena nenatūraliausių žmogaus kūno padėčių, iš kurios būtina nuolat pakilti. Sistemingai, reguliariai ir, svarbiausia, taisyklingai atliekama net ir trumpa mankšta gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą, palaikyti raumenų tonusą, lankstumą, norimą kūno svorį ir padėti išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų“, – sako draudimo ekspertė.

Pasak M. Radžvilienės, kai kurie su sėdimu darbu susiję sveikatos sutrikimai gali būti ir labai pavojingi ar reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. „Pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo ir nejudrumo prastėjanti kraujo apytaka didina trombų susiformavimo tikimybę, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, cukrinio diabeto, nutukimo, osteoporozės ir kitų pavojingų ligų riziką. Didėjanti su šiomis ligomis susijusių medicininių paslaugų dalis bendrame sveikatos draudimo sumų panaudojimo kontekste yra akivaizdi“, – aiškina M. Radžvilienė.