Nauja apranga, nauji batai, po truputį nusiplaunantis įdegis... Visa tai paprastai reiškia, kad vasara baigėsi ir prasideda nauji mokslo metai – streso laikotarpis tiek darželinukams, tiek mokiniams, tiek jų tėvams.

Suprantama, kad darželinuko, pirmoko ir abituriento nerimas prieš naujų mokslo metų pradžią skiriasi: mažiausiems šeimos nariams didžiausią stresą sukelia atsiskyrimas nuo tėvų, pradinių klasių moksleiviai nerimaus dėl galimų pokyčių, naujų mokytojų ir pan., o paauglių stresą greičiausiai lems įvairios socialinės situacijos, bendravimas, artėjantys egzaminai.

Stresas – tai normalus reiškinys, ir visiškai jo išvengti yra neįmanoma. Žalingu jis tampa tik tada, kai užsitęsia, kai dėl jo pakinta vaiko ar paauglio elgesys, pasireiškia nuotaikų kaita, itin stiprus nenoras eiti į mokyklą, užsisklendimas savyje. Kartais vaikai ir paaugliai išreiškia tai pykčiu, agresija, galimi miego sutrikimai, mažesniesiems būdingesni fiziologiniai negalavimai (pavyzdžiui, pilvo ir galvos skausmai).

Kaip kovoti su nerimu ir stresu?

Pirmasis ir turbūt pats svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti – tai nuoširdžiai pasikalbėti su savo atžala ir pamėginti ją suprasti. Neneikite vaiko jausmų: jeigu jam liūdna ar neramu, kad reikės eiti į mokyklą, tai svarbu priimti ir suvokti. Jei pokalbių nepakanka – visada galima kreiptis pagalbos į mokykloje dirbančius psichologus.

Sumažinti stresą padės išankstinis pasiruošimas mokyklai: susipirkite priemones, drabužius ir kitus reikmenis. Pasidomėkite, kokie pokyčiai laukia mokykloje (ar bus naujų mokytojų, mokinių), pratinkitės prie būsimo mokslo metų režimo – nors lengva nebus, tačiau po truputį ankstinkite atsikėlimo laiką. Paklausinėkite atžalos, kokius būrelius ji norėtų lankyti, išsiaiškinkite, ar bus tokia galimybė. Atminkite: mažytės smulkmenos lemia labai daug. Tokie, regis, akivaizdūs ir savaime suprantami dalykai tikrai leis atsikvėpti lengviau, o prasidėjus mokslo metams nebereikės taip skubėti, chaoso bus mažiau.

Ir dar keli patarimai

Susipažinkite su mokymo planu. Daugelis tėvų klausia, ko vaikas išmoko šiandien. Klausimas sudėtingas, tačiau taip vaikas jaučia, kad domitės juo, jo gyvenimu.

Jeigu matote, kad vaikui blogai – netylėkite. Mažiausi šeimos nariai ne visada patys sugeba apibūdinti, ką jaučia, ir tai gali sustiprinti jų nerimą. Mokykite vaikus reikšti savo emocijas: kuo daugiau „atspalvių“ jie skirs, tuo geriau. Vien jau pats problemos įvardinimas padės sumažinti stresą, nes jeigu yra pavadinimas – tai reiškia, kad kažkas su tuo susidūrė ir tai įmanoma išspręsti. Paklauskite, kas vyksta, o jei reikia – patys įvardinkite, ką jaučia jūsų atžala (tačiau jokiu būdu nesmerkite ir nenuvertinkite).

Nekritikuokite, nekaltinkite, pasistenkite apsieiti be priekaištų. Neaiškinkite, kaip reikėjo pasielgti vienu ar kitu atveju, ir nesakykite, kad visa tai – niekai. Stenkitės užduoti kaip galima daugiau klausimų, leiskite vaikui išsikalbėti, o jeigu jis kalbėti nenori – neverskite. Leiskite suprasti, kad jis visada gali tikėtis jūsų pagalbos ir palaikymo.

Pirmoji mokslo metų diena po šiltų ir nerūpestingų atostogų vaikui gali būti labai sunki. Kad jis greičiau „persijungtų“, prieš naujus mokslo metus kartu su vaiku prisiminkite, ko jis išmoko – tai padės susidėlioti mintis ir papildomai motyvuos.

Nespręskite vaiko problemų, leiskite jam tai padaryti pačiam – tai suteiks jam pasitikėjimo savimi. Galite kartu sugalvoti keletą problemos sprendimo būdų, aptarkite jų privalumus ir trūkumus.

Nesutelkite viso savo dėmesio vien į problemą, pamėginkite pasikalbėti apie ką nors malonesnio: vaiko pasiekimus, jo pomėgius ir pan. Tai taip pat padės jam geriau jaustis, primins, kad visada yra ir kita pusė, kur kažkas sekasi.

Jei tai įmanoma – pakoreguokite dienotvarkę, kad streso būtų kaip galima mažiau. Gal vertėtų atsisakyti kažkokios veiklos, kad vėliau netektų namų darbų ruošti naktį, arba pakeisti griežtą korepetitorių į malonesnį ir sukalbamesnį žmogų?

Prisiminkite malonias ir smagias akimirkas, atžalos vaikystę, dalykus, kurie jūsų vaikui anksčiau teikė džiaugsmą – pasivaikščiojimus kartu, apkabinimus, mėgstamų filmų peržiūras ir pan. Kartais pakanka pakartoti kai kuriuos ritualus (pavyzdžiui, paskaityti prieš miegą), dažniau vietoj „tu“ sakyti „mes“ („mes viską įveiksime“): tai suteiks vaikui saugumo jausmą ir pasitikėjimo savo jėgomis, nesvarbu, su kokia problema jis susidurs.