Mokslininkai nustatė, kad Antarktidos pakraščiuose bando įsitvirtinti svetimi augalai ir maži gyvūnėliai. Tyrinėtojai, valydami žmonių, lankančių šį regioną moksliniais ir turistiniais tikslais, daugeliu atvejų rado augalų sėklų.

Svetimi organizmai jau auga Antarktidos pusiasalyje. Kaip mokslininkai pažymi JAV Nacionalinei mokslų akademijai skirtoje ataskaitoje, labai tikėtina, kad šylant klimatui augalai plis bei dauginsis ir toliau.

Tyrimo grupei vadovavęs tyrinėtojas Stivenas Čounas (Steven Choun) iš Stelenbošo universiteto Pietų Afrikoje teigia: „Plačiai paplitusi nuomonė, kad šiame ledo sukaustytame regione vargu ar galėtų prigyti kokie nors augalai, tačiau reikia atminti, kad dalyje (net jeigu jos dydis sudaro mažiau nei 1 % viso ledyno dydžio) nėra ledo, ir klimatas ten greitai šyla.“

Temperatūra Antarktidos poliuje, esančiame Pietų Amerikoje, pakilo beveik 3 laipsniais per paskutinius 50 metų. Ledo sluoksnis sparčiai tirpsta.

Daugelyje subantarktinio regiono salų jau vyksta reikšmingi ekologiniai pokyčiai: čia atsiranda atsitiktinių arba specialiai atvežtų rūšių. Mokslininkai įsitikinę, kad per artimiausias kelias dešimtis metų Antarktidos pusiasalis ir kai kurios aplinkinės teritorijos smarkiai pasikeis.

Keičiasi ir situacija jūroje. Vandenyse, kurie anksčiau buvo per šalti, dabar atsiranda gigantiškų krabų.

Purvini liežuvėliai

2007–2008 metais mokslininkai paėmė iš turistų ir jų operatorių, mokslininkų ir jų pagalbinikų mėginius. Vidutiniškai kiekvienas į „baltąjį kontinentą“ atsinešė po 9,5 sėklos (tarp kitko, mokslininkai jų atsinešė daugiau, negu turistai).

„Mes pastebėjome, kad daugiausia augalinės medžiagos prisitvirtina prie batų ir tašių“, – sako Kevinas Hjudžesas (Kevin Hughes). – „Aš manau, bato liežuvėlis yra ideali vieta, kur gali pasislėpti augalų sėklos. Tačiau jų būna ir įvairiose rūbų vietose.“