Ne viskas auksas, kas auksu žiba...

Ne viskas auksas, kas auksu žiba...

„Auksiniai“ ryžiai (angl. Golden rice) yra genetiškai modifikuota (GM) ryžių rūšis, sukurta biotechnologijų pramonės gaminti provitaminą A (beta karoteną). Šalininkai pateikia „auksinius“ ryžius kaip techninį, greitą vitamino A trūkumo (angl. Vitamin A deficiency, VAD), paplitusios sveikatos problemos daugelyje besivystančių šalių, sprendimą. Vis dėlto „auksiniai“ ryžiai yra ne tik neefektyvi priemonė kovoti su VAD, bet aplinkosauginiu požiūriu – netgi neatsakinga, kelianti grėsmę žmonių sveikatai ir maisto saugumui.

„Auksiniai“ ryžiai yra kuriami daugiau nei 20 metų, tačiau vis dar nepasiekta, kad jie būtų naudojami komerciniams tikslams – daugiausia dėl jų genų inžinerijos sudėtingumo. Nėra gerai suprantama, kaip tiksliai beta karotenas gaminamas augaluose ir genų inžinerijos sudėtingumas padidina netikėtų ir nenuspėjamų poveikių galimybę, kas gali paveikti maisto saugumą. Maisto saugumo įvertinimas yra problematiškas reguliuojančiosioms institucijoms, nes substancinio ekvivalentiškumo (angl. substantial equivalence) principas „auksiniams“ ryžiams negali būti taikomas.

Yra daug techninių klausimų, susijusių su beta karotenu „auksiniuose“ ryžiuose: kas būtent yra pagaminama, kaip tai stabilu ir kas tiksliai atsitinka, kai jis apdorojamas žmogaus organizme. Kai dėl auksinių ryžių maisto saugumo kyla abejonių, tikrai žinoma, kad GM ryžiai neabejotinai užterš genetiškai nemodifikuotų ryžių atsargas, ypač tradicines ir vietines veisles.

Maisto išteklių genetinė tarša kelia pavojų sveikatai. Skatinant dietą, paremtą vienu pagrindiniu maisto produktu labiau nei didinant prieigą prie daugelio vitaminingų daržovių, „auksiniai“ ryžiai gali – jei bus naudojami dideliu mastu – paskatinti prastą mitybą ir galiausiai pažeisti maisto saugumą.

Išleisti šiam projektui dešimtys milijonų dolerių geriau būtų buvę išleisti VAD sprendimams, kurie veikia. „Auksiniai“ ryžiai yra tiesiog klaidingas požiūris ir pinigų švaistymas. Jie nukreipia svarbius išteklius nuo tikrų VAD ir prastos mitybos priežasčių sprendimo, kas iš esmės yra skurdas ir įvairesnės mitybos stoka. Iš tikrųjų yra rizikinga atitraukti dėmesį nuo sprendimų, kurie jau dabar efektyviau padeda spręsti VAD ir prastos mitybos problemas, nesukeldami pavojaus žmonių sveikatai.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas