Vilniečiu save vadinantis, tremtyje gimęs istorikas ir publicistas Stanislovas Buchoveckas bėgimo malonumą atrado sulaukęs 61-erių. Birželio 11 dieną bėgdamas pusmaratonį „Citadele Kauno maratonas“ renginyje jis švęs savo 66 gimtadienį.  Aktyvus bėgikas atskleidžia, kad per savo trumpą bėgimo karjerą jau spėjo įveikti ir visą maratoną. Kaip paaiškėjo, su 3 lūžusiais šonkauliais.
 
Kviečiame artimiau susipažinti su pavyzdžiu ne vienam jaunuoliui tapusiu bėgiku.
 
Kada pradėjote bėgioti?
 
Pirmą kartą bėgimo varžybose sudalyvavau tik prieš ketverius metus. Galima sakyti, mano kaip bėgiko karjera prasidėjo, kai man suėjo 62 metai. Pirmose varžybose iškart įveikiau pusės maratono distanciją Vilniuje.
 
Tiesa sakant, niekada specialiai nesitreniravau bėgiojimui. Tiesiog anksti ryte mėgdavau maudytis Neryje. Kartais maudynių sezonas nusitęsdavo iki lapkričio ar net gruodžio mėnesio. Tad prieš lendant į vandenį reikdavo apšilti, o tam ir trumpai pabėgiodavau. Bet metodiškai nesiruošdavau bėgimui ir nesitreniruodavau.
 
Puiki ištvermė ir rezultatas. Gal ankščiau buvote profesionalus sportininkas?
 
Tikrai ne. Jaunystėje teko sportuoti, žaisti krepšinį ar kitus komandinius žaidimus. Vėliau gyvenime kartas nuo karto pakrutėdavau, bet tai nebuvo nieko panašaus į profesionalų sportą.
 
Visgi, kaip bėgimas atėjo į jūsų gyvenimą ir nusprendėte, kad verta dalyvauti varžybose?
 
Tiesiog vieną dieną vaikščiodamas Vilniuje pamačiau vykstančias varžybas. Susidomėjau. Vėliau prisijungiau prie „Šviesos karių“ bėgikų klubo. Su jais ir pradėjau važinėti po varžybas, kartu ruoštis. Užsimezgė nuoširdžios draugystės. Dabar sėdame ir kartu važiuojame į įvairiausias varžybas Lietuvoje. Per metus sudalyvauju bene dešimtyje, įvairiausių miestų.