Šiandien daug kalbama apie alkoholio žalą apskritai. O ką galima pasakyti apie lietuvių girtuokliavimo įpročius? Ką rodo statistika?

Sveikatos ir alkoholio kontrolės politika, socialinės atskirties ir įtraukties tematikomis besidominti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Ilona Tamutienė atliko tyrimą, kuriame ištyrė lietuvių alkoholio vartojimo įpročius. Pasak jos, yra daug alkoholio vartojimo būdų apibrėžimų, tokių kaip nesaikingas, pavojingas, sunkus, besaikis, žalingas, probleminis, rizikingas vartojimas, tačiau visi jie akcentuoja žalą geriančiojo sveikatai dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio. „Vis dar nėra tarptautinio sutarimo apie saikingo arba mažos rizikos alkoholio vartojimo kiekį, nors diskusijos šia tema labiau akcentuoja 10 g alkoholio per dieną standartą, tačiau lietuviai tokį kiekį viršija keliasdešimt kartų ir tai kenkia ne tik vartojančiajam“, – atskleidžia mokslininkė. Pasak jos, visų pasaulio mokslininkų tyrinėjančių alkoholio žalą prioritetine tyrimų sritimi tapo alkoholio įtaka ne geriančiajam, bet susijusiems su girtuokliaujančiu asmeniu.

Lietuviai be taurelės neįsivaizduoja nei šventės, nei liūdesio

I. Tamutienė pasakoja, kad žmogui malonesnės savijautos įprasta siekti įvairiomis priemonėmis. Viena jų – alkoholio vartojimas. „Malonumo, geresnės savijautos siekis yra prigimtinis žmogaus poreikis, tačiau jo realizacijos priemonės labai priklauso nuo kultūrinio konteksto. Lietuvoje ir kitose, dažniausiai krikščioniškose šalyse, nuo seniausių laikų alkoholiui suteikiama simbolinė reikšmė, jis susietas su ritualais, simbolizuoja svetingumą, vartojamas vestuvių, gimimo, laidotuvių ceremonijose ir pan.“, – apie ydingą „palikimą“ kalba docentė. Būtent dėl tokios tradicijos posovietinės ir Rytų Europos šalys pasaulyje garsėja kaip turinčios daugiausiai alkoholikų. Taip pat mūsų visuomenėje gajus mitas, kad  alkoholio vartojimas padeda depresijos atveju, tačiau VDU mokslininkė patikina, kad gausu mokslinių įrodymų, įrodančių, kad alkoholis gilina depresiją. „Vartojimas, ypač išgeriamas kiekis, labai priklauso ne tik nuo sociokultūrinių normų, bet ir nuo valstybės reguliavimo, ypač alkoholio prieinamo, t. y. kainos, pardavimo vietų tankio išdėstymo, pardavimo laiko ir kitų priemonių. Kur prieinamumas didesnis, ten reguliacinės priemonės silpnesnės, liberalesnės, ten daugiau girtaujančių ir žalos“, – akcentuoja I. Tamutienė.