Tarptautinės organizacijos The Kettil Bruun Society (Kettil Bruun organizacija atlieka socialinius ir epidemiologinius tyrimus apie alkoholį) narė Ilona Tamutienė teigia, kad visame pasaulyje alkoholio žala kitiems yra išgyvenama taip pat, t. y. nuo piktnaudžiaujančių alkoholiu ar žalingai geriančio asmens vienodai  kenčia vaikai, antroji pusė, tėvai, draugai ar bendradarbiai bet kuriame pasaulio žemyne. Tačiau mokslininkė konstatuoja, kad nors pirminė patirtis susidūrus su alkoholio žala, kai jį vartoja artimoje aplinkoje esantis žmogus, būna vienoda, sprendimai, taikomi šiai problemai spręsti, skirtingose šalyse skiriasi. „Deja, bet Lietuvoje alkoholikas ir jo šeima paliekama savo nuožiūrai. Nori – ieškok pagalbos, tada padedama ir geriančiajam, ir iš dalies jo šeimai. Tačiau jeigu alkoholikas jokios pagalbos neieško ir jokių priemonių imtis nenori, niekas nesirūpina ir jo artimaisiais, kurie gali patirti ne tik akivaizdų fizinį smurtą, bet ir išgyventi sunkias psichologines dramas“, – pasakoja VDU docentė.  

Girtaujančio šeima neigiamo visuomenės požiūrio ir neefektyvios pagalbos spąstuose

Mokslininkė atskleidžia, kad Lietuvoje daugiausiai girtauja vyrai, bet labiausiai dėl to kenčia ne jie patys (nevertinant žalos sveikatai), bet jų žmonos, vaikai ir mamos.  „Moterys papuola į spąstus – iš vienos pusės visuomenė labai smerkia alkoholikus, iš kitos pusės gajos tradicinės vaidmenų rolės, kada moteris yra atsakinga už šeimą ir jos „vaizdelį“, židinio kurstymą, todėl esą moteris kalta, kad vyras geria ir ji jo neprižiūri...“, – ironiškai šypsosi I. Tamutienė ir priduria, kad girtaujančiojo šeima susiduria su asocijuota stigma, su kuria visuomenėje gyventi yra iš tikrųjų labai sunku. „Posovietinėse šalyse geriantį asmenį vis dar įprasta priskirti šeimos atsakomybei. Galiu pateikti tipišką pavyzdį – girtą vyrą kas nors parveža, įstumia pro buto duris ir jau šeimos reikalas, ką su juo darys žmona ar kaip reaguos vaikai, ar galų gale kokie konfliktai ar ginčai įvyks už keturių sienų. Tokia perkelta atsakomybė už geriančiojo elgesį kitiems šeimos nariams juos uždaro gyventi gėdoje ir skausme“, – apie problematiką kalba I. Tamutienė.