1880 metų liepą gana modernus laivas su keturiomis gelbėjimosi valtimis plaukė Mekos link, plukdydamas musulmonus-piligrimus. Vietos nelaimės atveju būtų užtekę visiems, bet...

Rugpjūčio 3 dieną kilo stipri audra, išplėšė iš vietos katilą. Garlaivis judėti į priekį daugiau nebegalėjo, ir nors 900 piligrimų sėmė vandenį, laivas lėtai skendo. Išsigelbėti nebuvo kaip – valtis užėmė įgula, susikrausčiusi į jas su visa savo manta.

Tačiau pasprukti pavyko tik kapitonui. Manydamas, kad visi kiti jau seniai ilsisi jūros dugne, jis sugalvojo istoriją istoriją apie tai, kad nuskendę piligrimai iš tikrųjų buvo galvažudžių gauja. Tačiau rugpjūčio 10 dieną jo laukė nemalonus netikėtumas – uoste stovėjo tas pats „paskendęs“ laivas, kurį atitempė „Antenoras“.

Teisme visa įgula laikėsi kapitono versijos, tačiau išsisukti nepavyko.