Tyrimai ne visada būtini
 
Savaime suprantama, kad yra atvejų, kai, gydytojui įtariant kokios nors maistingosios medžiagos – tarkime, kalio, magnio, geležies ar vitamino B12 – deficitą, reikia pasidaryti kraujo tyrimą. Ypač jeigu vartojami vaistai, galintys sumažinti kurio nors iš jų kiekį organizme. Pavyzdžiui, geležies kiekio kraujyje tyrimas dėl anemijos yra standartinis moterims, dėl gausaus kraujavimo menstruacijų metu patiriančioms nuolatinį nuovargį, – joms gali išsivystyti anemija. Kraujo tyrimas dėl vitamino B12 ir magnio gali būti reikalingas, jeigu ilgą laiką vartojate vaistus nuo refliukso.
 
Tik nepanikuokite išvydę išsamaus kraujo tyrimo dėl amino rūgščių, antioksidantų, B grupės vitaminų, riebiųjų rūgščių, metabolitų, mineralų ar vitaminų rezultatus. Net jeigu jie atskleidžia, jog kažko trūksta, neskubėkite į vaistinę pirkti atitinkamų papildų. Pirmiau pasiklauskite gydytojo, ar papildę tos, konkrečios, maistingosios medžiagos atsargas organizme pajusite realių permainų į gerą. Nes ne visada pagerėjus kraujo tyrimo rezultatams pagerėja ir sveikata, tai kam veltui eikvoti pastangas ir pinigus?
 
Bendradarbiavimas tik į naudą
 
Turbūt pastebėjote vitaminų ir papildų reklamas lydinčią frazę „pasitarkite su gydytoju arba vaistininku“. Tačiau kaip dažnai į ją įsiklausote?
 
Kita dalykas, kad patys gydytojai ir vaistinių darbuotojai iš mokslinės pusės apie papildus žino dar nepakankamai. Todėl specialistai ir pataria nepatingėti ir patiems ruošti namų darbus: panaršykite internete, pasidomėkite naujausiais moksliniais atradimais, susijusiais su jus dominančiu papildu (pastaruoju metu jų skelbiama tikrai daug), o tada aptarkite viską su gydytoju.