Hemorojus – įvairiais simptomais pasireiškianti ir plačiai paplitusi liga, su kuria bent kartą gyvenime susidūrė apie 80 proc. žmonių iš viso pasaulio. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Saulius Švagždys teigia, kad ši liga gali būti diagnozuota dažniausiai darbingo amžiaus pacientams, nepriklausomai nuo lyties. Nors hemorojus nėra piktybinė liga, ji gali kartotis ir trikdyti gyvenimo kokybę, todėl svarbu kreiptis į gydytojus, kurie parinks tinkamą gydymą – medikamentais arba, ligai pažengus, operaciniu būdu.
„Bijodami galimos operacijos, dalis žmonių delsia ir ne iš karto kreipiasi pagalbos. Kai kurie į gydytojo kabinetą ateina tuomet, kai hemorojus jau yra pažengęs ir trukdo gyventi. Tačiau medicina nestovi vietoje ir jau šiandien tokiems pacientams galime pasiūlyti mažiau invazinį bei ne tokį skausmingą gydymo metodą, kuris leis greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. S. Švagždys.
Hemorojaus atsiradimą lemia ir genetika, ir gyvenimo būdas
Hemorojus dažniausiai pasireiškia kraujavimu, sukeltu padidintų mazgų traumatizacija išmatomis, taip pat jie gali išlįsti per išangę tuštinimosi metu. Liga nesirenka lyties, tačiau moterims išorinės hemoroidinių mazgų dalys gali padidėti dėl nėštumo ir gimdymo.
„Yra dvi hemorojaus atsiradimo teorijos – jungiamojo audinio ir kraujagyslių. Dėl jungiamojo audinio ypatumų, kurie perduodami genetiškai, kraujagyslių sienelės būna silpnos, silpniau fiksuojami hemoroidiniai mazgai išangės kanale, kartais papildomai atsiranda paviršinių blauzdų venų išsiplėtimas. Esant tokiam paveldimumui, tuštinimosi metu stenantys pacientai dar labiau provokuoja ligą. Kita teorija sako, kad, esant prastesniam veniniam nutekėjimui iš dubens, veninis kraujas kaupiasi dubenyje, taip pat ir hemoroidiniuose mazguose“, – teigia dr. S. Švagždys.
Šias įgimtas sveikatos būkles gali pabloginti ir netinkamas gyvenimo būdas, patariama stengtis tuštintis reguliariai bei nestenėti. Net neturintys genetinių priežasčių, mažai sportuojantys, stenantys tuštinimosi metu ar dažniau vartojantys alkoholį asmenys turi padidintą hemorojaus simptomų pasireiškimo tikimybę.
Hemorojaus laipsniai ir kaip juos atpažinti
Hemorojus yra skirstomas pagal keturis laipsnius, kurie priklauso nuo to, kaip smarkiai padidėjęs hemoroidinis mazgas, ar jis tuštinimosi metu išlenda per išangę ir kaip.
„Pirmą laipsnį turinčiam pacientui pasireiškia nežymūs požymiai – nedidelis kraujavimas, diskomfortas ar pilnumo jausmas išangėje. Antro laipsnio hemorojus diagnozuojamas tada, kai tuštinimosi metu mazgas išlenda per išangės kanalą, bet po išsituštinimo jis savaime sugrįžta atgal. Trečio laipsnio hemorojus nustatomas tuomet, kai vidinis hemoroidinis mazgas išlenda tuštinimosi metu ir ilgainiui negrįžta į išangės kanalą, todėl jį reikia pastumti ranka“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Ketvirto laipsnio hemorojus šiais laikais pasitaiko itin retai, tačiau jį atpažinti galima pagal tai, jeigu hemoroidinį mazgą dengianti gleivinė matosi išorėje, praskleidus sėdmenis, išlindę mazgai yra nebesugrąžinami į išangę.
Chirurginis gydymas taikomas ne visuomet
Pirmų laipsnių hemorojus dažniau gydomas konservatyviais metodais: gyvenimo būdo keitimu, t. y. svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, vartoti pakankamai skysčių ir ląstelienos, reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Taip pat gali padėti įvairūs preparatai – priešhemorojinės žvakutės prieš tuštinimąsi, diskomfortą nuimantys tepalai, kraujagyslių sieneles stiprinantys flavonoidai.
„Chirurginis gydymo metodas taikomas, kai vaistais nepavyksta susigrąžinti buvusios gyvenimo kokybės, pasireiškia mažakraujystė. Pirmų laipsnių hemorojus gydomas mažai invaziniais metodais, kuomet vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis galima sumažinti vidinius hemoroidinius mazgus – kai kuriems pacientams tokio gydymo užtenka visą gyvenimą. Populiariausiu metodu yra laikoma hemoroidinio mazgo ligavimo guminiais žiedais procedūra. Ją galima atlikti be nejautros, ambulatorinėmis sąlygomis per keletą minučių“, – teigia dr. S. Švagždys.
Dar vienas galimas metodas – hemoroidinio mazgo dalies suardymas infraraudonaisiais spinduliais. Vis dėlto, anksčiau taikyti metodai, tokie kaip krioterapija ar hemoroidinių mazgų skleroterapija, šiandien tėra medicinos istorijos dalis.
Naujasis gydymo metodas keičia tradicinius
Trečio laipsnio hemorojui iki šiol dažniausiai buvo taikomas radikalus gydymo būdas, kuomet padidėjęs hemoroidinis mazgas yra nupjaunamas, tačiau po tokios dažniausiai atliekamos operacijos skausmas jaučiamas net kelias savaites, kol sugyja operacijos metu padarytos žaizdos.
„Kauno „Kardiolitos klinikose“ pradėjome taikyti naują, mažiau invazinį THD (Transanal hemorrhoidal dearterialization) metodą, kuomet persiuvamos hemorojinius mazgus maitinančios arterijos ir fiksuojami padidinti hemoroidiniai mazgai, kurie operacijos metu nėra pašalinami. Turimos specialios ultragarsinės sistemos „Trilogy“, kuri įvedama į išangės kanalą, pagalba, galime surasti kraujagyslę, maitinančią hemoroidinį mazgą, ir ją persiūti. Taip sutrikdoma hemoroidinio mazgo kraujotaka, o persiuvant mazgą – anatominė struktūra. Sutrikus kraujo tiekimui į hemorojinius mazgus, kaverniniai kūnai pradeda trauktis ir ilgainiui perauga jungiamuoju audiniu“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Kadangi operacija atliekama gleivinės dengiamoje išangės kanalo srityje, kur beveik nėra skausmo receptorių, pooperacinis periodas yra mažiau skausmingas, po operacijos nelieka didelių žaizdų. Vos po kelių dienų pacientas gali grįžti į savo rutiną ir, jei laikosi sveikos gyvensenos principų, nerizikuoja patirti atkryčio.
Norintiesiems išvengti pasikartojančios hemorojaus problemos ar nuo jos apskritai apsisaugoti, gydytojas Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas dr. S. Švagždys rekomenduoja laikytis subalansuotos mitybos, turinčios daug skaidulų ir skysčių, apriboti laiką, praleidžiamą tuštinantis (ilgai nesėdėti ant klozeto), vengti vidurių užkietėjimo ir stengtis išlaikyti normalų svorį. Pastebėjusiesiems pirmuosius ar sugrįžusius hemorojaus simptomus, svarbu nieko nelaukiant kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją koloproktologą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (1)