Širdies sveikata labai priklauso nuo to, kaip reaguojame į stresines situacijas. Dabar jau ir gydytojai, ir mokslininkai, ir patys pacientai pripažįsta, kad emocinis stresas skatina širdies kraujagyslių ligas – tačiau pasirodo, kad stresas stresui nelygus, todėl ir infarktą varo dviem skirtingais būdais...
 
„Blogasis“ ir „gerasis“ stresas
 
Vienas būdų „užsidirbti“ infarktą yra išgyventi nuolatinį emocinį stresą. Specialistų teigimu, nervinė įtampa kiekvieną mielą dieną prilygsta įgimtam polinkiui į aterosklerozę. Taigi anksčiau ar vėliau gali baigtis išemine širdies liga, insultu ar periferinių arterijų ligomis.
 
Antrasis būdas – patirti sunkų nervinį sukrėtimą, intensyvų stresą. Pavyzdžiui, dėl kokios nors nelaimės ar tragiško įvykio. Toks stresas smogia staiga, ir lygiai taip pat staiga įvyksta ūmūs širdies priepuoliai.
 
Ir taip tvirtą streso ir širdies ligų ryšį dar labiau apsunkina faktas, kad stresas yra normali šiuolaikinio gyvenimo dalis. Ribotomis dozėmis jis netgi būtinas žmogaus organizmui.
 
Trumpalaikis ir negilus (pavyzdžiui, artėjant darbų pristatymo terminui) stresas sutelkia visas organizmo sistemas. O kai sulaukiame įtemptos situacijos atomazgos, nors esame pavargę, pajuntame pasitenkinimą.
 
Šitoks lengvas stresas nesukelia išsekimo, todėl medikai jį vadina netgi naudingu.
 
Tačiau daugeliui mūsų, deja, dažniau tenka susidurti su būtent kenksmingu stresu, kuris ir suėda širdį. Štai tik keli pavyzdžiai, kaip stresas ardo mūsų organizmą ir artina infarktą.
 
Aterosklerozė
 
Įrodyta, kad stresas gali paspartinti aterosklerozę. Žmonės, audringai reaguojantys į visas gyvenimiškas situacijas, kaskart patiria staigų adrenalino antplūdį (tai paprastai pasireiškia nusivylimu, pykčio ar priešiškumo priepuoliu). Ir jie, mokslininkų nuomone, yra didžiausios rizikos grupėje.