Ką gi daryti?
 
Abiejų rūšių stresas – tiek staigus ir trumpas, tiek nuolatinis, ilgalaikis, – gali išprovokuoti širdies ligas (net iki krizinės sveikatos būklės).
 
Aišku, šiuolaikiniame gyvenime tikėtis visiškai išvengti streso yra nerealu. Be to, ir nereikia: kaip minėta, kartais jis organizmui net labai naudingas. Tačiau mokytis neprarasti savitvardos bet kurioje situacijoje būtina. Tai pirmiausia aktualu žmonėms, kasdien patiriantiems stresinių situacijų, – reikia imtis priemonių prieš stresą, kol jis dar nesugriovė sveikatos ir viso gyvenimo.
 
Kardiologų siūlomos streso valdymo programos apima kvėpavimo, raumenų tempimo ir aerobikos pratimus, vizualizacijos metodus, jogą bei meditaciją. Visos priemonės nukreipiamos į vieną tikslą – nuslopinti adrenalino išsiskyrimą organizme.
 
Kaip greitai atpažinti infarktą
 
Specialistams primena, kad infarktas – tikras pasalūnas, mėgstantis dangstytis jam visiškai nebūdingais požymiais. Todėl, pabrėžia jie, itin svarbu atpažinti užslėptas kraujagyslių problemas, ir pageidautina dar užuomazgoje.
 
Įprasta manyti, jog pirmasis širdies problemų požymis yra skausmai kairiojoje krūtinės pusėje. Tačiau tikrovėje taip pasireiškia arba jau išsivysčiusi stenokardija (kai širdis jau būna nusilpusi ir jos raumuo vargiai susitraukinėja), arba išvis nieko bendra su širdimi neturintys sveikatos sutrikimai (pavyzdžiui, gastritas arba tarpšonkaulinio nervo uždegimas).
 
Pagyvenusiems žmonėms pirmieji signalai, kad esama širdies kraujagyslių sistemos problemų, dažniau būna tokie:
 

• Sutrikęs miegas. Iš vakaro sunku užmigti, kamuoja karštligiškas nerimas, oro stygius, sunku rasti patogią pozą miegui, kairiame šone arba krūtinėje juntamas spaudimas. Arba dažnai nubundate vidury nakties be jokių akivaizdžių priežasčių (rytą visi simptomai praeina ir net užsimiršta. Tačiau jie – rimtas pretekstas pasitikrinti širdį).
• Dieninis nuovargis ir mieguistumas. To priežastys dažnai būna nepaaiškinamos, todėl nurašome viską amžiui arba išvis nekreipiame jokio dėmesio.
• Oro trūkumas esant įprastiniams fiziniams krūviams. Pavyzdžiui, uždūstate palypėję laiptais vos iki antro ar trečio aukšto. Dažnas į tai numoja ranka – juk nė vienas nejaunėjame! Ir darome didelę klaidą: būtina pirmiau pasitikrinti širdį ir įsitikinti, kad dusulį lemia ne jos problemos.
• Širdies permušimai, padažnėjęs arba nelygus pulsas. Jeigu širdelė kvailioja jums nepatiriant jokių didesnių krūvių ir esant įprastoms buitinėms situacijoms, pavyzdžiui, po sočių pietų ar kelionės į parduotuvę, reikėtų susirūpinti.
• Pablogėjusi reakcija į įprastą buitinį stresą. Tarkime, po pokalbio su artimaisiais pakeltu tonu arba pamačius jus itin sujaudinusį reportažą per televiziją. Tokiais atvejais širdį būna sunku nuraminti – atrodo, ji taip ir taikosi iššokti iš krūtinės. Medikų aiškinimu, tai ženklas, kad mažėja širdies tolerancija krūviams: miokardas silpsta, prasčiau varinėja kraują, todėl vystosi išemija – širdis nepakankamai maitinama. Vadinasi, jūsų varikliuką tuoj prireiks taisyti.