Per pastaruosius tris dešimtmečius nė viena valstybė negali pasigirti, kad turi gerą strategijos planą, kaip sėkmingai kovoti su nutukimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įspėja, kad nutukimas – viena didžiausių nepripažintų visuomenės sveikatos bėdų, turinti didelį poveikį sergamumui ir mirtingumui.
Jei situacija nesikeis, 2030 metais net 3,3 milijardo planetos gyventojų (tai sudaro 60 proc. populiacijos) turės pernelyg didelį svorį.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gastroenterologė docentė Jolanta Šumskienė priminė, kad šis įspėjimas svarbus ir Lietuvai. PSO duomenimis, pagal nutukimo paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuva užima penktą vietą – po Turkijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Maltos.
– Gydytojai įspėja apie gresiančią nutukimo epidemiją. Kokios yra pagrindinės priežastys?
– Nutukimas yra lėtinė liga, susijusi su įvairiais veiksniais: biologiniais, psichologiniais, socialiniais ir aplinkos. Išaugęs fizinis pasyvumas ir neracionali mityba – tai svarbiausios priežastys, dėl kurių nutukimas kaip taip greitai plinta Lietuvoje.
Apie du trečdaliai suaugusiųjų yra fiziškai neaktyvūs, o jų mitybai būdingas per didelis gaunamos energijos kiekis. Apetitas, medžiagų apykaitos greitis, riebalų kaupimasis organizme, fizinis judrumas gali būti susiję ir su paveldimumu, pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad yra daug genų, lemiančių nutukimą (FTO, MC4R, FABP, LEP ir kt.).
Polinkis į nutukimą gali būti perduodamas iš kartos į kartą, todėl gyvendami toje pačioje aplinkoje vieni žmonės priauga kur kas daugiau kūno svorio nei kiti.
Taip pat svarbu lytis bei amžius. Vyrai turi daugiau raumeninio audinio, o moterys – daugiau riebalinio. Su amžiumi lytinių ir augimo hormonų gamyba žmogaus organizme mažėja. Tai gali paaiškinti, kodėl vyrams kaupiasi riebalai ant pilvo. Atėjus menopauzei, augimo hormono ir lytinių hormonų estrogenų mažėjimas moterims taip pat sukelia riebalų kaupimąsi.
– Gal jaunoji karta yra labiau sportiška?
– Bėda ta, kad net vaikai ir jauni žmonės turi antsvorio, o kai kurie – net nutukę. Tyrimai rodo, kad vienas iš 5 vaikų daugelyje šalių turi pernelyg didelį svorį, o tokiose šalyse, kaip Graikijoje, JAV, Italijoje – maždaug trečdalis. Tuo tarpu Kinijoje, Korėjoje ir Turkijoje nutukusių vaikų yra gerokai mažiau – apie 10 procentų.
Yra pastebėta, kad antsvoris ir nutukimas labiau paplitęs tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šiuo požiūriu išsiskiria Šiaurės Europos valstybės (Švedija, Norvegija, Danija, Nyderlandai), taip pat Jungtinė Karalystė ir Australijoje, kur antsvoris ir nutukimas labiau būdingas mergaitėms.
– Kokią įtaką antsvoriui turi gyvenimo būdas?
– Taupydami laiką mes vis dažniau naudojamės automobiliu, vengiame eiti pėsčiomis net nedidelį atstumą. Tai rodo, kad mums būdingas sumažėjęs fizinis aktyvumas.
Pažvelkime, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė užimtumas – daugelis žmonių turi sėdimąjį darbą. Kad būtų patogesnė buitis, išsivadavome nuo fizinio krūvio, naudojamės įvairiomis technologijomis ir prietaisais.
Vis dažniau aukojame savo laisvalaikį televizijos laidoms, kompiuteriniams žaidimams, nepaleidžiame iš rankų mobiliųjų telefonų net savaitgaliais ar per atostogas. Retas kuris gali pasigirti, kad laisvalaikiu bėgioja, lanko baseiną, važinėja dviračiu ar treniruojasi, žaidžia su draugais krepšinį ar futbolą. Mes vis labiau tampame nejudria visuomene.
Nutukimą gali skatinti netinkami mitybos įpročiai: kai valgoma nereguliariai arba persivalgoma, vyrauja daug kalorijų turintis riebus ir sunkiai virškinamas maistas.
Nepaslaptis, kad vis daugiau žmonių neturi laiko gaminti valgį namuose, todėl perka įvairių pusfabrikačių, kurie jau buvo iškepti, apvirti, o vėliau užšaldyti. Greitojo maisto parduotuvės ir restoranai vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis, pavyzdžiui, didinamos porcijos, už tą pačią kainą galima užsisakyti ne vieną, o kelis patiekalus. Taip su maistu gauname daugiau kalorijų nei jų išeikvojame.
– Kaip stresas atsiliepia valgymo įpročiams?
– Stresas taip pat yra nutukimo palydovas. Malšindami nerimą ir negalėdami atsipalaiduoti dažnai nepastebime, kad valgome nejausdami sotumo ir be didelio džiaugsmo. Emocinis valgymas gresia ir tiems žmonėms, kuriuos dažnai vargina nuotaikos sutrikimai, beviltiškumas ar depresija.
Valgome ir tada, kai jaučiamės niekam nereikalingi. Tai rodo, kad visuomenei trūksta žinių, kaip valdyti savo emocijas ir kūno masę. Netgi vartojimas kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, antidepresantų, kontraceptinių tablečių ar hormonų, gali būti siejamas su padidėjusiu kūno svoriu.
Vis labiau apkrauname kepenis, o jos atlieka svarbų darbą – padeda virškinti riebalus, kurių gausu maiste. Riebalų ląstelių gali kauptis ir kepenyse, ypač tada, kai valgome gausiai ir mažai judame. Dėl kepenų suriebėjimo pasaulyje kenčia nuo 6 iki 35 procentų žmonių, o JAV – nuo10 iki 46 proc.
Todėl labai svarbu išlaikyti normalų kūno svorį arba dėti pastangas kuo efektyviau atsikratyti nutukimo ir išvengti kepenų suriebėjimo. Norint, kad kepenys funkcionuotų tinkamai, svarbu laikytis mitybos režimo.
– Mokslininkai įspėja, kad 2030 metais nealkoholinio kepenų suriebėjimo sukelta kepenų cirozė bus pagrindinė priežastis, dėl kurios atliekama kepenų transplantacija. Kuo pavojingos suriebėjusios kepenys?
– Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – tai viena dažniausių kepenų ligų Vakarų šalyse, kuriose yra paplitę rizikos veiksniai: centrinio tipo nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas.
Ši liga dar vadinama kepenų steatoze. Ji išskiria tuo, kad uždegiminiai pokyčiai kepenyse gali būti, bet gali jų ir nebūti. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, žmogus gali nieko neįtarti. Blogiausia tai, kad suriebėjus kepenims vystosi pavojinga būklė – kepenų cirozė, tokiu atveju vienintelis būdas išgelbėti paciento gyvybę yra donoro kepenų persodinimas.
Maždaug dešimtadalis kepenų transplantacijų JAV yra atliekamos dėl nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos sukeltos cirozės. Tai – trečia pagal dažnį kepenų persodinimo priežastis – po virusinio hepatito C ir alkoholinės kepenų cirozės. Nuo 2001 m. tokių transplantacijų skaičius JAV išaugo aštuonis kartus – nuo 1,2 iki 9,7 procento.
Nutukimas rodo, kad pacientas turi didesnę riziką sirgti kepenų ligomis. Kita vertus, jei pacientas jau serga kokia nors kepenų liga, jam gali būti sunkiau susidoroti su antsvoriu. Juk sveikos kepenys yra susijusios su virškinimu ir riebalų metabolizmu, o dėl kepenų pažeidimų kenčia visas organizmas.
Įspėdami apie nutukimo grėsmę, mokslininkai daro išvadą – nutukimas gali lemti tokią pačią kepenų suriebėjimo būklę, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.
– Kaip įmanoma apsaugoti kepenis nuo suriebėjimo?
– Kad kepenys būtų sveikos, būtina peržiūrėti mitybą. Kepenys – didžiausias vidaus organas ir stambiausia virškinimo liauka. Šis organas atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, kaupia tam tikrus vitaminus, detoksikuoja organizmą.
Labai svarbu tinkamai rūpintis kepenimis – ne tik numesti svorio, bet ir mažinti riziką sveikatai, gerinti gyvenimo kokybę. Kontroliuoti apetitą galima įvairiomis nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rašyti maisto dienoraštį, kur pasižymime, ko ir kiek per dieną suvalgėme.
Kovoti su antsvoriu padeda taip pat įpročių keitimas, pavyzdžiui, valgiaraštį galime praturtinti košėmis iš įvairių grūdų, ląsteliena, kurios gausu daržovėse ir vaisiuose, turime stengtis mažiau valgyti riebios mėsos ir riebių pieno produktų.
Kad kepenys būtų sveikos, reikia laikytis mitybos režimo: valgyti tik tam tikromis valandomis, mažinti porcijų dydį, vengti užkandžiavimų tarp pagrindinių valgymų.
Yra svarbu pusryčiauti ir neprisikimšti skrandžio vėlai vakare, reikėtų stengtis išvengti nekontroliuojamo valgymo, taip pat mažinti besaikius valgymo protrūkius.
Į valgiaraštį reikėtų įtraukti daugiau daržovių, pupelių, lęšių, grūdų, nesaldintų košių, maistinių skaidulų, liesų pieno ir mėsos produktų, taip pat jūros gėrybių. Pacientams visada patariu atidžiai skaityti etiketes ir vengti tokių maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, daug riebalų. Kepenis taip pat apkrauna svaigalai, todėl geriausias gėrimas yra vanduo.
– Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria veikliosioms medžiagoms, kurios yra augalinės kilmės. Kuo naudingas naujas kepenų gelbėjimo būdas su augalų ekstraktais - kurkuminu, silimarinu ir piperinu?
– Kurkuminas išskiriamas iš ciberžolių šaknų, silimarinas – iš tikrųjų margainių sėklų, o piperinas – iš juodųjų pipirų. Kurkumino, silimarino ir piperino derinys ypatingas tuo, kad vartojamos kartu šios medžiagos stiprina viena kitos veikimą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kurkumino pasisavinimą net iki 20 kartų pagerina piperinas, o silimarinas kartu su kurkuminu veikia sinergiškai. Taip pat piperinas gerina silimarino biologinį aktyvumą.
Tai naudinga visiems pacientams, nes kepenų apsauga tampa kur kas efektyvesnė, augalai geriau atlieka savo darbą - padeda mažinti kepenų suriebėjimą. Ciberžolės šaknų svarbiausias komponentas kurkuminas ne tik mažina uždegiminius procesus kepenyse, stimuliuoja kepenų veiklą, bet ir skatina tulžies išsiskyrimą. Tokiu būdu augalinės kilmės veiklioji medžiaga prisideda prie kepenų lipidų kiekio mažėjimo, tai svarbu siekiant sumažinti kepenų riebėjimo riziką.
Tikrųjų margainių sėklų ekstrakto vertingiausia dalis silimarinas yra labiausiai ištyrinėta medžiaga, kurios teigiamu poveikiu kepenims neabejojama. Silimarinas padeda atkurti kepenų ląstelių membranas, pasižymi savybėmis, apsaugančiomis kepenis nuo toksinų.
– Kokiems pacientams tinkama tokių augalų kombinacija?
– Kurkumino, silimarino ir piperino derinys gali būti naudingas būdas padėti daugeliui Lietuvos gyventojų. Ypač pravartu tiems, kurie turi kepenų veiklos sutrikimų rizikos veiksnių: dažnai vartoja vaistus, mėgsta riebų ir perdirbtą maistą, nevengia alkoholio. Tiems pacientams, kuriems nesiseka sumažinti antsvorio, patarčiau tokią augalinę terapiją tęsti bent tris mėnesius.
Partnerių turinys
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai