Ne veltui XX amžius buvo pramintas „alergijos amžiumi“.... Nuo 1950-ųjų sergančių alerginėmis ligomis (pavyzdžiui, alerginiu dermatitu, rinitu, sinusitu, bronchine astma, alergija žiedadulkėms ir tam tikriems maisto produktams bei vaistams) kas dešimtmetį padaugėja 10 proc. Anot statistikos, šiandien jomis serga pusė pasaulio gyventojų, ir nėščiosios – ne išimtis.
Kas antra nėštukė turi bėdų dėl užgulusios nosies. Jeigu jos pasireikšdavo dar prieš pastojant, pvz., nuo žiedadulkių ar po kontakto su gyvūnais, tuomet tai galima būtų traktuoti kaip alerginę slogą, tačiau dažniausiai sloga nėštumo laikotarpiu susijusi su hormoniniais organizmo pokyčiais. Ši liga vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu, ir pasireiškia sunkiu kvėpavimu pro nosį, čiauduliu, skaidriomis išskyromis iš nosies ertmės. Nesvarbu, ar negalavimas kyla dėl alergijos, ar dėl hormonų – temperatūra paprastai dėl to nepakyla. Svarbu šiuo laikotarpiu nepiktnaudžiauti kapiliarus siaurinančiais lašais.
Bronchinė astma – kiek retesnė alerginė liga, kurią kenčia apie 2 proc. nėščiųjų. Retai nutinka taip, kad ji pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo laikotarpiu – dažniausiai ja sergama jau iš anksčiau. Labai svarbu stebėti, kad ji nepaūmėtų. Paprastai paūmėjimas pasireiškia 24–36 nėštumo savaitę, o per paskutines 4 beveik visos pasijunta daug geriau. Prieš gimdymą daugelis moterų jaučia, kad kvėpavimas tampa sunkesnis – dūstama dėl padidėjusios gimdos, kuri apsunkina krūtinės ląstą. Šio negalavimo nereikėtų painioti su bronchine astma.
Šiandien bronchinė astma nėščiajai ir jos kūdikiui nebepavojinga – šiuolaikinė medicina siūlo daugybę efektyvių vaistų, be to, būsimosios mamytės yra nuolat prižiūrimos medikų.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai (1)