Tinkama būsimosios mamytės mityba yra itin svarbi – ypač tais atvejais, kai nėštumą komplikuoja lėtinės ligos. Ką gali patarti gydytojas?
 
Anemija, arba mažakraujystė, – tai liga, susijusi su hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, sumažėjimu. Ši medžiaga yra būtina deguonies pernešimui. Jeigu jos trūksta, paprastai sumažėja ir eritrocitų.
 
Anemijos profilaktikos ir gydymui labai svarbi dieta. Apie tai šį kartą ir pakalbėsime.
 
Kaip ir kada ima trūkti geležies?
 
Geležis – gyvybiškai būtinas mikroelementas. Jo apykaita yra itin sudėtinga, o reikšmė organizmui – tiesiog neįkainojama. Be geležies jis negali sintetinti hemoglobino, mioglobino (baltymo, esančio raumenyse), geležies turinčių audinių fermentų. Ji būtina, kad skydliaukė galėtų gaminti hormonus, be to, dalyvauja daugelyje apykaitos procesų, būtinų augimui, visavertei imuninės sistemos veiklai. Nors geležis svarbi, ji sudaro tik 0,0065 % kūno masės. Žmogaus eritrocitai (geriausiai žinomi mūsų organizmo geležies vartotojai) gyvena apie 100–120 dienų, o po to suyra. Geležis iš suirusių eritrocitų nepašalinama – ji pakartotinai naudojama naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
 
Nors organizmas geležį labai tausoja ir taupo, dalis jos vis dėlto yra prarandama. Moteris, kuri nesilaukia, jos netenka su šlapimu, prakaitu, išmatomis, taip pat per odą, plaukus ir nagus. Iš viso – po 1–2 mg per parą (maždaug tiek jos įsiurbia ir žarnynas). Atrodytų, viskas lyg ir gerai, jei ne vienas „bet“: kritinėmis dienomis papildomai netenkama dar 2–3 mg, o jei kraujavimas gausus – iki 6 mg per parą. Vadinasi, moters organizmas netenka geležies ir taip, net ir nesilaukiant ir nemaitinant krūtimi. Kad geležies netrūktų, jos atsargas tenka papildyti.
 
Kiek geležies reikia nėštumo metu?
 
Pirmąjį nėštumo trimestrą geležies netenkama maždaug tiek pat, kiek ir prieš pastojant. Tačiau mažylis auga, ir šis paveikslas keičiasi. Antrąjį trimestrą nėščios moters organizmui jau reikia 2–4 mg geležies per parą, o trečią – 10–12. Dėl šios priežasties antroje nėštumo pusėje smarkiai išauga geležies poreikis, anemija nustatoma beveik 40 kartų dažniau, negu pirmosiomis savaitėmis.
 
Štai kiek „išlaidų“ patiria moters, kuri laukiasi, pagimdo vieną vaiką ir jį maitina krūtimi, organizmas:
 

• Geležies netenkama iš viso 1200–1400 mg;
• Padidėjusiai motinos kraujo cirkuliacijai reikia apie 500 mg;
• Maždaug 450 mg tenka placentai ir vaisiaus poreikiams;
• Gimdymo metu vidutiniškai netenkama iki 150 mg;
• Maitinant krūtimi per metus netenkama vidutiniškai iki 400 mg.

 
Tačiau geležies netenkama ir kitais, „neplanuotais“ atvejais:
 

• Kai vystosi ankstyva toksikozė, atsiranda pykinimas, sutrinka virškinamojo trakto veikla, tad geležis, kaip ir magnis, fosforas ir kitos medžiagos, būtinos naujų kraujo kūnelių gamybai, neįsisavinama;
• Pakinta hormoninis fonas – būsimosios mamytės organizme padaugėja estrogenų. Gali sutrikti geležies įsiurbimas žarnyne;
• Nėštumo metu daugeliui dailiosios lyties atstovių paūmėja lėtinės ligos, o tai taip pat sekina geležies atsargas – geležies dėl to netenkama daugiau, o žarnyno veikla gali sutrikti.

 
Geležies įsisavinimo ypatumai

Geležies mes gauname kartu su maisto produktais. Taisyklingai maitindamasi nėščioji per parą gauna iki 10–15 mg šio mikroelemento, tačiau organizmas įsisavina tik 1—15 % šio kiekio (kitaip tariant, iki 1–2 mg per parą).
 
Kad kompensuotų nuostolius, būsimosios mamytės organizmas ima dirbti intensyviau: antrą trimestrą žarnynas įsiurbia iki 2,8–3 mg per parą, trečią – iki 3,5–4 mg geležies.
 
Vis dėlto netgi tai nepadeda kompensuoti nuostolių, ypač 15–20 nėštumo savaitę, kai ima formuotis vaisiaus kaulai ir smegenys, o būsimosios mamytės organizme padaugėja kraujo. Kad organizmas papildytų geležies atsargas ir visiškai kompensuotų gimdymo ir vaikučio maitinimo metu patirtą trūkumą, reikės 2–3 metų.
 
Daugiausia geležies įsiurbiama dvylikapirštėje žarnoje ir viršutinėje storosios žarnos dalyje. Šio proceso efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių:
 

• Su kokiu produktu (preparatu) geležis patenka į organizmą;
• Kiek geležies trūksta organizme;
• Produktų ir medikamentų, patenkančių į skrandį kartu su geležimi.

 
Maiste esanti geležis būna dviejų formų: hemo ir ne hemo. Hemo geležies randama hemoglobine, mioglobine (ypač kepenyse ir žuvyje), yra geriau įsisavinama, tačiau didelė maiste esančios geležies dalis yra kitos rūšies. Ne hemo geležies įsisavinimas priklauso nuo jos tirpumo žarnyne, o tai priklauso nuo suvalgyto maisto. Ne hemo geležis taip pat gali būti skirstoma į dvivalentę arba trivalentę (dvivalentė įsisavinama geriau).
 
Vitaminas C padeda geriau įsisavinti geležį, o štai kai kurie mikroelementai šį procesą gali apsunkinti (pavyzdžiui, manganas, varis, cinkas ir kalcis). Nėščiajai reikia ir geležies, ir kalcio, bet tarpusavyje šie elementai nedera – geriausia valgyti jų turinčius produktus ir gerti papildus atskirai, darant bent 4 valandų pertrauką. Kitaip tariant, jeigu ketinate vartoti geležies preparatus, artimiausiu metu nereikėtų valgyti varškės, grietinėlės, sūrio, žalialapių daržovių, gerti pieno.
 
Kas labiausiai rizikuoja susirgti anemija?
 
Anemija susirgti rizikuoja moterys, kurios:
 

• Sirgo ūmiu pielonefritu, dizinterija, virusiniu hepatitu;
• Serga lėtinėmis ligomis: tonzilitu, reumatu, širdies yda, cukriniu diabetu, gastritu, duodenitu, enterokolitu, pielonefritu ir kt.;
• Menstruacijų metu netenka daug kraujo;
• Laukiasi;
• Yra užkietėjusios vegetarės;
• Dažnai pastoja;
• Nėštumo metu patyrė komplikacijų (pavyzdžiui, joms pasireiškė ankstyva toksikozė, virusinės ligos, iškilo persileidimo grėsmė);
• Laukiasi daugiau nei vieno mažylio, ir pan.

 
Kuo daugiau šių veiksnių susideda, tuo didesnė rizika susirgti anemija ir tuo sunkiau ją įveikti.
 
Geležies „draugai“ ir „priešai“
 
Įsisavinti geležį padeda:
 

• Mėsa, žuvis (šiuose produktuose yra mioglobino, hemoglobino ir amino rūgščių – histidino, lizino, cisteino);
• Citrusiniai vaisiai, kriaušės, obuoliai, slyvos, bananai, brokoliai, rauginti kopūstai, bulvės, morkos, burokėliai, paprikos, pomidorai (daug vitamino C, obuolių, acto ir citrinų rūgšties, paprastųjų angliavandenių: laktozės, fruktozės, sorbido);
• Rūgštaus pieno produktai (turi pieno rūgšties).

 
Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta, kiek geležies yra 100 g produkto:
 

 
Geležies įsisavinimą blogina:
 

• Grūdų produktai, kukurūzai, sėlenos, pupos;
• Visos arbatų rūšys, žalialapės daržovės, špinatai;
• Pienas, sūris, varškė, kalcio preparatai;
• Kiaušiniai;
• Etilendiamintetraacto rūgštis, naudojama kaip konservantas.

 
Kokių mitybos principų reikėtų laikytis?
 
Gydomoji dieta kovoje su anemija užima gal ir ne pačią svarbiausią, tačiau išties svarbią vietą.
 
Jeigu sergate šia liga, turėtumėte pasirūpinti, kad jūsų racione būtų pakankamai visaverčių baltymų, būtinų hemoglobino ir eritrocitų gamybai (ne mažiau kaip 130 g per parą, iš jų – ne mažiau kaip 80–95 % turi būti gyvulinės kilmės). Riebalų reikėtų vartoti šiek tiek mažiau (iki 70–80 g), įtraukti į racioną liesos mėsos ir žuvies, varškės, grikių ir avižų kruopų, taip pat – augalinių aliejų. Angliavandenių per parą suvartojama apie 400–500 g. Būtina, kad racione netrūktų geležies, kobalto, mangano, vario, nikelio, vitamino C, B grupės vitaminų, varškės, kiaušinių, subproduktų, žuvies, alaus mielių, morkų, pomidorų, lapinių žalumynų, pupų, bulvių, baltagūžių kopūstų, baklažanų, cukinijų, svogūnų, moliūgų, erškėtuogių, šaltalankių, gervuogių, spanguolių, gudobelių, agrastų, abrikosų, vyšnių, kriaušių, obuolių, granatų, tamsių vynuogių.
 
Sergančiųjų anemija apetitas dažniausiai nukenčia – taip nutinka dėl sutrikusios skrandžio sekrecijos. Jeigu su šia problema susiduriate ir jūs, pagerinti apetitą galima valgant mėsą, žuvį ir daržovių sriubas, paįvairinti mitybą padažais, sūdyti maistą pagal skonį (jeigu nėra vėlyvos toksikozės – nepadidėjęs arterinis kraujospūdis, nėra patinimų ir pan.).
 
Nėščiosios maistas gali būti ruošiamas labai įvairiai. Valgoma tiek juoda, tiek balta duona (maždaug po 200 g kasdien), sviestas (25–40 g), augaliniai aliejai (25–30 g), cukrus (apie 50 g).
 
Anemija sergančios būsimosios mamytės dienos meniu pavyzdys
 
Pusryčiai. Juos būtinai turi sudaryti du patiekalai. Kokie – galima pasirinkti: keptos kepenys, du minkštai virti kiaušiniai, virta žuvis, avižinė košė, kvietinė arba grikių košė, kepti kotletai, daržovių košė arba daržovių rinkinys, kruopų ir daržovių pudingas, arbata su pienu, sumuštinis su sūriu arba su svietu ir medumi.
 
Priešpiečiai. Paprastai valgoma 11–12 valandą. Tinka sūris, virta arba kepta žuvis, troškinti burokėliai, morkos arba kopūstai, daržovių rinkinukas, švieži pomidorai, arbata su pienu arba erškėtuogių arbata.
 
Pietūs. Sriubos: mėsiško arba vištienos sultinio su makaronais, žuvienės, barščių, pieniškos sriubos ir pan. Toliau patiekiamas antrasis patiekalas: bet kokiu būdu paruošta mėsa, kepti inkstai, kepenys, morkų, burokėlių arba kopūstų kotletai, bulvių košė. Tinka kvietinė arba daržovių košė, pudingas, patiekalai iš varškės. Desertas: vaisių kompotas, kisielius, želė, įvairūs vaisiai.
 
Pavakariams valgomi švieži vaisiai ir uogos, putėsiai, želė, džiūvėsėliai, geriama arbata, pienas, erškėtuogių arbata.
 
Vakarienei, kaip ir pusryčiams, valgomi du patiekalai. Tai gali būti sūris, varškės gaminiai, minkštai virti kiaušiniai, mėsos patiekalai, žuvis, kruopų pudingai, daržovės ir jų troškiniai, morkos, kopūstai, arbata, pienas.
 
Nakčiai naudinga išgerti stiklinę kefyro, rūgpienio arba pasukų.
 
Nėščiosioms, sergančioms mažakraujyste, ypatingų maisto apribojimų nėra. Nerekomenduojami tie patys produktai, kurie netinka ir sveikoms būsimosioms mamytėms – t.y. jūros gėrybės, ikrai, braškės, avietės, kakava, grybai, kava.
 
Plačiai paplitusi nuomonė, kad termiškai apdorojant mėsos produktus, kepenis, inkstus, širdį, dalis geležies prarandama. Tai nėra tiesa. Valgyti žalią mėsą, tikintis, kad taip gausite daugiau geležies, yra pavojinga sveikatai. Tokie eksperimentai gali baigtis infekcinėmis ligomis, pakenksiančiomis ir jums, ir kūdikiui.
 
Net jeigu valgysite tik mėsą (tai, beje, taip pat kenkia sveikatai), vien dietos vis tiek nepakaks. Geležies, kurią gali įsisavinti organizmas, kiekis yra ribotas. Greičiausiai teks gerti papildus, tačiau prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju – jis parinks jums tinkamiausius, nurodys, kokiais kiekiais ir kaip ilgai gerti. Geriausia, žinoma, užkirsti kelią anemijos atsiradimui. Jeigu dar tik planuojate šeimos pagausėjimą, būtina pasidaryti tyrimus ir išsiaiškinti, ar jums netrūksta geležies.