Sąvoka „Nesveiko pastato sindromas“ (Sick Building Syndrome) atsirado XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Ja buvo apibrėžiama medicininė-ekologinė problema, susieta su įvairios paskirties patalpų poveikiu žmogaus sveikatai. PSO ekspertai nusakė pagrindines ir sudėtines „Nesveiko pastato sindromo“ priežastis: tai simptomų, tokių kaip odos, akių, nosies, gerklės gleivinių dirginimas arba sausumas, visuma. Šie simptomai iš pradžių pasireiškia tik būnant nesveikose patalpose, o vėliau gali kamuoti ir iš jų išėjus.
Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.
Kitas faktas
Komentarai