Prie kompiuterio ekrano ar išmaniojo telefono susmukęs mokinukas – jau daugiau nei dešimtmetį nekintantis vaizdelis. Su tuo kasdien kovoja daugybė tėvų. Iš tiesų netaisyklinga laikysena – viena labiausiai paplitusių vaikų ir paauglių sveikatos problemų. Remiantis statistikos duomenimis, netaisyklinga laikysena nustatoma net iki 80 proc. nepilnamečių. Apie tai, kokią įtaką netaisyklinga laikysena gali turėti vaikų ateičiai ir kaip kovoti su šia problema, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos centro kineziterapeutė Brigita Rušinienė.
Kalti ne vien ekranai
Išgirdę diagnozę – netaisyklinga laikysena, tėvai dažnai suskumba kaltinti šiuolaikines technologijas, esą vaikai visą dieną praleidžia susikūprinę priešais kompiuterio ar telefono ekraną. Tačiau kineziterapeutė Brigita Rušinienė sako, kad netaisyklingos laikysenos priežasčių yra įvairių.
„Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra silpnas liemens raumenų koresetas. Tačiau taip pat gali būti ir netaisyklinga asimetrinė poza ilgai sėdint mokyklos suole ir ruošiant namų darbus, netaisyklinga eisena, stovėsena, nepakankamas judėjimas, nuovargis, įvairios lėtinės ligos. Kad laikysena būtų taisyklinga, svarbu nuo mažens tolygiai ir darniai stiprinti vaiko raumenis bei ugdyti taisyklingą laikyseną kasdienėje veikloje“, – atkreipia dėmesį B. Rušinienė.
Laiku nepastebėjus, pasekmės visam gyvenimui
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutės, kūno laikysena – tai ne tik grožis. Kai laikysena taisyklinga, kūnas mažiau vargsta einant, sėdint ar stovint, rašant, skaitant. Jei laikysena taisyklinga, taisyklingoje padėtyje išlieka ir vidaus organai: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis, žarnynas, užtikrinama normali jų veikla. Kai laikysena netaisyklinga, ypač esant krūtinės ląstos ir stuburo deformacijoms, spaudžiami vidaus organai, apsunkinama jų veikla, todėl gali kilti įvairių negalavimų.
Laikysena formuojasi palaipsniui, todėl tėvams privalu nuolat stebėti, kaip vaikas stovi, sėdi, o pastebėjus, kad laikysena ydinga, nedelsiant tai koreguoti. „Klaidinga manyti, kad netaisyklinga laikysena su amžiumi išsispręs savaime. Laiku nepastebėjus ar apleidus šią problemą, gali likti pasekmių visam gyvenimui. Ilgainiui gali išsivystyti stuburo deformacijos, galinčios sukelti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų – virškinimo, kraujotakos – nepakankamumą. Būna, kad net jauname amžiuje vaikus kamuoja lėtinis galvos, kojų, nugaros skausmas, kurių priežastis – ne kas kita, o netaisyklinga laikysena“, – pastebi B. Rušinienė.
Tėvai turi išlikti budrūs
Kineziterapeutė B. Rušinienė atkreipia dėmesį, kad tėvams itin svarbu patikrinti vaikų laikyseną intensyviuoju stuburo augimo laikotarpiu: mergaičių – 4–6 ir 11–14 metų, berniukų – 6–8 ir 13–16 metų. Šio amžiaus vaikų laikyseną rekomenduojama tikrinti net 2–3 kartus per metus, jei norima išvengti rimtų sveikatos problemų dėl netaisyklingos laikysenos ir diagnozuoti galimus stuburo vystymosi sutrikimus. Kito amžiaus vaikams reikėtų profilaktiškai pasitikrinti ne rečiau kaip kartą per metus.
Vaiko laikysenos būklę pirmiausia gali įvertinti tėvai. Norint apžiūrėti vaiko stuburą ir įvertinti laikyseną, reikia jį nurengti iki pusės ir paprašyti basomis atsistoti ant lygaus paviršiaus suglaustomis kojomis. Laikysena vertinama vaiką apžiūrint iš visų pusių: priekio, nugaros ir šono.
„Jei pastebime pakumpusius pečius, pečius ne vienodame lygyje, atsikišusias mentes, jų asimetriją, įdubusią krūtinės ląstą, atsikišusį pilvą – tai signalai, kad laikas susirūpinti vaiko laikysena. Įtarus vaikui netaisyklingą kūno laikyseną, rekomenduojama kreiptis į vaikų gydytoją ortopedą arba kineziterapeutą“, – sako B. Rušinienė.
„Objektyviausiai ir geriausiai kūno laikysenos pakitimus gali įvertinti patyręs specialistas. Kineziterapeuto konsultacijos metu atliekamas kūno laikysenos įvertinimo tyrimas, nustatomi laikysenos sutrikimai, stuburo iškrypimai, dubens padėties pokyčiai, raumenų asimetrija, nusilpusių ir pertemptų raumenų sritys. Įvertinus vaiko laikysenos būklę, sudaroma individuali kineziterapijos pratimų programa, kurios paskirtis yra fiziniais pratimais ir judesiais, veikiant tam tikras raumenų grupes, ištaisyti laikysenos sutrikimus. Užsiėmimų metu specialistas dirba individualiai su vaiku, moko jį taisyklingai atlikti pratimus. Kaip taisyklingai atlikti pratimus, mokomi ir vaiko tėvai, kad galėtų namuose padėti jam mankštintis“, – sako B. Rušinienė.
Paplitusi numonė, kad bet koks judėjimas ar sportinė veikla teigiamai veikia žmogaus organizmą ir stiprina sveikatą. Tačiau tokiu atveju būna gerai išvystytos kelios fizinės savybės, bet gali būti pažeistas stuburas ir su juo susiję organai: raiščiai, raumenys, kremzlinis audinys. Todėl labai svarbu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams sportą derinti su individualiais sveikatos stiprinimo pratimais. Kineziterapijos metu tinkamai parinktais fiziniais pratimais galima sėkmingai pašalinti atsiradusias stuburo ir kitų organų problemas.
Ištaisyti padėtį iki 16 metų
Pasak kineziterapeutės B. Rušinienės, sėkmingam laikysenos koregavimui reikšmingos įtakos turi vaiko ar jaunuolio amžius. „Šiuo atveju galioja taisyklė – kuo anksčiau, tuo geriau. Kuo anksčiau aptinkami laikysenos pakitimai, tuo efektyviau galima juos koreguoti ir greičiau pasiekti gerų rezultatų. Tai padaryti reikėtų iki 16 metų, kai suauga kaulai ir vėliau ką nors pakeisti yra itin sudėtinga. Dėl to ruošiantis naujiems mokslo metams greta kitų profilaktinių tyrimų rekomenduojama apsilankyti ir pas kineziterapeutą“, – sako B. Rušinienė.
Komentarai