Visi esame prisiklausę apie vegetarizmo pliusus bei minusus mūsų organizmams. Tačiau nepamirškime, kad ir daržovėse slepiasi tiek nitratai, tiek chemija. Taigi šį kartą apie tai, kokie nitratai atkeliauja kartu su daržovėmis ir kaip jie mus įtakoja.

Didelė nitratų koncentracija dirvožemyje yra visiškai nekenksminga augalams. Priešingai – nitratai skatina augimą, fotosintezę ir didina derlių. Taigi nieko keisto, kad dauguma ūkininkų pajutę galimybę “greičiau ir lengviau” užsidirbti, šiek tiek persistengia naudodami trąšas.

Nitratai ar nitritai?

Įprastinis nitratų kiekis randamas dirvožemyje nei žmonėms, nei gyvūnams nėra pavojingas, tačiau dirbtinai padidintos dozės gali sukelti apsinuodijimus ar net mirtį. Patekę į organizmą, storojoje žarnoje nitratai susiduria su natūralia mikroflora ir ima virsti nitritais. Būtent nitritai, o ne nitratai yra toksiškos,  žmogui pavojingos medžiagos.

Susidarę nitritai pradeda keisti kraujo hemoglobino dvivalentę geležį į trivalentę, todėl hemoglobinas nesugeba atlikti savo funkcijos, t.y. pernešti deguonies.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per parą neviršyti 5mg 1 kg kūno svorio. Tai reiškia, kad suaugęs asmuo, sveriantis 70kg neturėtų gauti daugiau nei 350 mg nitratų per parą. Didesnis nitratų kiekis gali sukelti apsinuodijimą. Vaikams nitritų poveikis kur kas stipresnis nei suaugusiems žmonėms, todėl ypatingai svarbu stebėti, kad mažieji visuomet valgytų tik švariai nuplautas daržoves ir vaisius.

Nitritų poveikis organizmui priklauso ne tik nuo nitritų kiekio, bet ir nuo organizmo būklės. Sveikame kūne nitratų virsmas į nitritus būna gerokai lėtesnis, nei nusilpusiame organizme.

Kur labiausiai kaupiasi nitratai?