Jei vapsvos jums kelia pasišlykštėjimą ir net isteriją, gali būti, kad esate kamuojami sfeksofobijos – vapsvų baimės. Šie zyziantys ir skaudžiai geliantys vabzdžiai šiuo metu neduoda ramybės vasarotojams. Kenkėjų grėsmė ypač kelia nerimą alergiškiems žmonėms, kuriems vapsvos įgėlimas gali būti pražūtingas.
Neatidaryti – čia gyvena vapsvos
Vasarai įpusėjus, vapsvų populiacija auga dar sparčiau, kas lemia dažnesnius susidūrimus su šiais nepageidaujamais vabzdžiais. Kaip pasakoja kenkėjų kontrolės specialistai, vienam Jonavos gyventojui „susitikimas“ su vapsvomis virto tikru išbandymu.
„Remontavau garažo duris: apšiltinau, apkaliau naujomis lentelėmis. Po poros savaičių prireikė garaže saugomų sodo įrankių, tačiau patekti į vidų negalėjome, nes visa spyna buvo užkimšta įtartina mase. Manėme, kad vaikai papokštavo, tačiau problema vis kartojosi ir kartojosi, todėl kreipęsi į kenkėjų ekspertus, sužinojome, kad mūsų garažas virto idealiais namais visai vapsvų kolonijai. Pasirodo, patekusios per spyną į durų vidų, vapsvos susisuko lizdą, o kad jį apsaugotų nuo oro permainų ir skersvėjo, spynos plyšius užlipdė vašku. Kadangi garažas stovi saulėje, vapsvoms čia patiko. Beje, spyną mes kruopščiai išvalėme, tačiau praėjus kelioms dienoms ji vėl buvo „užtaisyta“ vašku“, – netikėta istorija dalijasi jonavietis.
Pasak kenkėjų kontrolės specialisto Žygimanto Žalnerausko, radusios lizdui tinkamą vietą ir ten įsikūrusios, vapsvos pakartotinai čia sugrįš ir kitais metais. Šie vabzdžiai labai dažnai lizdus suka pastogėse, namų sienų plyšiuose ir pan.
„Pavasarį apvaisinta motinėlė susiranda vietą perėjimui, susuka lizdą, išaugina palikuonis ir diktuoja sąlygas visai kolonijai. Iškrapštyti vapsvas iš jų pamėgtų vietų nėra lengva, todėl reikia imtis visų atsargumo priemonių ir visiškai išnaikinti lizdą“, – perspėja Ž. Žalnerauskas.
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas
Komentarai