Kasmet pasaulyje išmetama apie 8 mln. tonų automobilių padangų. Žmonės stengiasi rasti būdą, kaip jas būtų galima panaudoti dar kartą, ir daugeliui tai pavyksta – jie daro vazonus, tvoreles, sūpynes ir panašiai. Tačiau suteikti iš tikrųjų originalią ir naują formą gali ne kiekvienas. Korėjiečių kilmės skulptorius Yong Ho Ji, gyvenantis Niujorke, mano, kad dviračių, motociklų, traktorių ir ir automobilių padangos – tai puiki medžiaga, kurią galima panaudoti kuriant meną.

Vienai tokiai skulptūrai sukurti sugaištama iki trijų mėnesių. Menininkas renkasi gumą ne tik dėl to, kad jam rūpi ekologija: guma labai lanksti, iš jos galima modeliuoti raumenis ir odą.

Kaip ir Renesanso epochos menininkai, šis taip pat turėjo labai nuodugniai ištyrinėti žmonių ir gyvūnų anatomiją. Tai padeda pavaizduoti ne tik realias būtybes, bet ir tas, kurios galėtų būti.

Šie darbai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai agresyvūs, keliantys grėsmę ir baimę. Nieko nuostabaus – juodieji menininko gyvūnai vaizduoja genetines mutacijas. Kitaip tariant, taip subtiliai kritikuojama genetiškai modifikuoti organizmai ir aplinkos tarša apskritai. Guminiai mutantai tarytum įspėja, kad originali gyvų būtybių prigimtis gali išnykti.

Iš dalies šias skulptūras būtų galima vertinti kaip grotesko žanro pavyzdį: šie atvaizdai pasitarnauja kaip veidrodis, atspindintis keistą žmonių elgesį.

Yong Ho Ji vaikystė prabėgo kalnuotoje vietovėje, kur jo šeima veisė naminius gyvulius. Pirmoji medžiaga jo kūrybai tapo atsarginė tėvo džipo padanga. Taip gimė menas, sujungiantis eleganciją ir siaubą, skirtas išsaugoti pirmines gamtos formas.