Daugiau kaip 80 proc. kraują išsitirti nusprendusių žmonių nustatomas padidėjęs cholesterolio lygis, rodo Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai. Ne tik dėl genetikos, bet dažnai ir dėl netaisyklingos mitybos ar nuolat patiriamo streso pakilęs cholesterolis signalizuoja apie medžiagų apykaitos sutrikimus. Pastarieji du aspektai itin aktualūs karantino metu, todėl vaistininkai rekomenduoja atkreipti daugiau dėmesio į tai, ką valgome ir kaip jaučiamės leisdami laiką namuose. 

„Šiuo metu visi jaučiame nuolatinę įtampą dėl koronaviruso grėsmės ir įkalinimo tarp keturių sienų, baimę netekti darbo. Be to, šaldytuvas varstomas dažniau, o jame nebūtinai tik patys naudingiausi sveikatai produktai. Stresas, daug cukraus ar gyvulinių riebalų turintis maistas, antsvoris ir fizinės veiklos trūkumas yra tie faktoriai, kurie gali sukelti cholesterolio didėjimą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis, geriausio vaistininko rinkimuose „Lietuvos metų vaistininkas 2019“ pripažintas sidabro medalio laimėtoju. 

Vaistininkas teigia, kad padidėjus cholesterolio kiekiui organizmas paprastai ima siųsti ženklus, tereikia juos laiku pastebėti ir reaguoti. Gelsvai rudi mazgeliai, susiformavę delnuose, aplink kelius, alkūnių sąnarius ar akių vokus – cholesterolio kiekio padidėjimą išduodantys požymiai. Taip pat gali susiformuoti pilkšvas žiedas akies ragenos periferijoje. 

„Dažniausiai padidėjusia cholesterolio koncentracija kraujyje žmonės skundžiasi pavasarį arba grįžę iš atostogų, kai leidžia sau valgyti daugiau saldaus, riebaus ar greito maisto, taip pat kai mažiau juda. Dėl netinkamos mitybos atsiradęs antsvoris gali sukelti insulino perteklių, sukuriantį uždegiminį foną bei lėtinį uždegimą, o su juo kovoti organizmas bando gamindamas daugiau cholesterolio“, – tikina K. Beržinis. 

Nors dažniausiai padidėjęs cholesterolio kiekis siejamas su antsvoriu, šiai taisyklei irgi būna išimčių. Vaistininkas paminėjo atvejį, kai prieš keletą metų į vaistinę atlikti bendrojo cholesterolio matavimų užsuko dvi pagyvenusios moterys. „Viena iš jų buvo itin liekna, kitai gerokas antsvoris net kėlė dusulį. Pirmoji viskuo piktinosi, o antroji savo eilės laukė su šypsena. Ir būtent pastarosios cholesterolio lygis buvo geras, o moters, kuri akivaizdžiai įsileidžia į gyvenimą per daug streso – aukštesnis. Šis pavyzdys tik patvirtina, kad cholesterolio pertekliaus priežasčių yra daug, o šio rodiklio vertinimas negali būti vienareikšmiškas“, – aiškina specialistas. 

„Blogasis“ ir „gerasis“ cholesterolis 

K. Beržinis aiškina, kad cholesterolis yra žmogui gyvybiškai būtina medžiaga ir jis skirstomas į „gerąjį“ (DTL) ir „blogąjį“ (MTL). „Šie pavadinimai sąlyginiai, nes žmogui reikalingos abi rūšys. Problemos prasideda tada, kai organizme atsiranda jų disbalansas – turime daug „blogojo“ ir mažai „gerojo“ cholesterolio. Kuo didesnė „gerojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, tuo labiau sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – teigia vaistininkas. 

Anot jo, ypač svarbu nuolat atlikti ne tik bendrojo cholesterolio tyrimus, bet ir nustatyti „blogojo“ bei „gerojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, o nukrypimus nuo normų stengtis pastebėti ir koreguoti kuo anksčiau. 

Bendrojo cholesterolio norma yra 5 milimoliai litre (mmol/l), o „blogojo“ – 3 mmol/l. Rekomenduojama „gerojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje neturėtų būti mažesnė nei 1 mmol/l. 

Cholesterolio mažinimui – skaidulinės medžiagos 

Gyventojams, kuriems nustatytas „blogojo“ cholesterolio padidėjimas, vaistininkas rekomenduoja keisti mitybos įpročius, mesti svorį, atsisakyti netoleruojamų maisto produktų. „Saikingas greitųjų angliavandenių vartojimas, sočiųjų riebalų sumažinimas ir hidrintų riebalų atsisakymas kartu su reguliariu fiziniu aktyvumu sukeltų teigiamą „perversmą“ organizme. Į maisto racioną reikėtų įtraukti produktus, turinčius omega-3 riebalų rūgščių ir daug skaidulų: skumbrę, lašišą, menkių kepenis, riešutus, avokadus, linų sėmenis, maistines kanapes. Taip pat rekomenduojama valgyti ryškių spalvų daržoves ir vaisius, kurių polifenoliai padeda kovoti su uždegimu“, – vardija K. Beržinis. 

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad vertėtų atsisakyti aliejaus, kuriame yra omega-6 riebalų rūgščių, mat šis skatina uždegiminius procesus organizme. Taip pat nevalia persivalgyti kiaušinių ar jaunų gyvulių mėsos, nes šie produktai tiesiog prisotinti cholesterolio. 

Pastaruoju metu vaistininkai teigia pastebintys išaugusius cholesterolio mažinimui skirtų preparatų pardavimus, tačiau jų griebtis jie pataria tik tada, kai grėsmė sveikatai tampa reali, o iš pradžių gali pakakti pakoreguoti gyvenimo būdą. 

K. Beržinis tikina, kad vartojant daugiau nei du skirtingus maisto papildus ar cholesteroliui mažinti skirtus preparatus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų suderinamumą su kitais vaistais. Dėl vaistų tarpusavio suderinamumo nemokamai galima pasikonsultuoti kiekvienoje šalies „Gintarinėje vaistinėje“.