Ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, atsiradęs dėl nenustatytos konkrečios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų) priskiriamas pirminei arterinei hipertenzijai, kuri siejama su daugeliu vidinių organizmo mechanizmų, nulemiančių kraujospūdžio padidėjimą. Kraujospūdis gali didėti dėl simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtakos, arterijų vidinio dangalo funkcijos sutrikimo, druskos bei skysčių susikaupimo organizme ir kt. Pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Ligos paplitimo dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus. Pirmuosius 15–20 metų klinikinių ligos požymių gali ir nebūti, vėliau atsiranda kairiojo širdies skilvelio pokyčiai, inkstų ir regėjimo pokyčiai, kraujagyslių pažeidimai, dar vėliau – krūtinė angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies nepakankamumas.
 
Tarp arterinio kraujospūdžio dydžio ir širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesioginis ryšys – tiek sistolinio, tiek diastolinio arterinio kraujospūdžio padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką (nuo115/75 mm Hg širdies ir kraujagyslių ligų rizika padvigubėja kas 20/10 mm Hg). Lietuvoje net 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos.
 
Pirminės arterinės hipertenzijos atsiradimo rizikos veiksniai: rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa. Pomėgis valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius, taip pat svarbus kraujospūdžio didėjimui. Žinoma, jog ypač rizikingas yra naktinis kraujospūdžio padidėjimas. Naktinė hipertenzija ypač pakenkia vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims. Persirgtos inkstų ar kitos ligos kraujospūdžio padidėjimą sukelia rečiau – tai sudaro apie 10 proc. sergančiųjų atvejų ir tuomet kalbama apie antrinę arterinę hipertenziją, kurios priežastys yra nustatytos.