Vaistingieji augalai netiesiogiai stimuliuoja kasos fermentų gamybą ir jų išsiskyrimą. Jei šių fermentų trūksta arba jie būna nepakankamai aktyvūs, ima varginti pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo ar skrandžio skausmai.

Tikrasis margainis – vienas dažniausiai vartojamų augalų, kuris tausoja kepenis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrojo margainio vaisiuose esanti veiklioji medžiaga silimarinas veikia medžiagų apykaitą, turi poveikį ne tik virškinimo sistemai, bet ir imuninei, širdies bei kraujagyslių sistemai. Silimarinas pasižymi antioksidaciniu poveikiu kepenims, regeneruoja pažeistas kepenų ląsteles.

Ką daryti, jei skrandis silpnas, „berūgštis“? Fitoterapeutas V.Skirkevičius priminė, kad gali padėti tonizuojantys kartumynai, gaunami iš vaistinių augalų. Prie tokių augalų priskiriamas geltonasis gencijonas, paprastoji kiaulpienė.

Yra žinoma, kad maža kartumynų dozė skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, tuo tarpu didelė dozė pasižymi priešingu poveikiu – mažina šių sulčių išsiskyrimą, slopina apetitą ir mažina skrandžio uždegimą.

Geltonųjų gencijonų ir paprastųjų kiaulpienių šaknų ekstraktai gelbsti ir tada, kai vargina pilnumo jausmas, pilvo pūtimas dėl žarnyne susikaupusių dujų. Šie augalai teigiamai veikia kepenų, tulžies pūslės bei kasos darbą.

Eleuterokokai gerina nervinių impulsų plitimą

Nuo seno kinų medicinoje juodųjų eleuterokokų šaknys vertinamos kaip veiksminga priemonė. Šis augalas vadinamas adaptogenu, nes gerina nervinių impulsų sklidimą centrinėje nervų sistemoje. Adaptogenai reguliuoja ne tik nervų sistemos, bet ir imuninės, endokrininių sistemų reakciją į stresą.

Kadangi virškinimo negalavimai yra susiję su nervų sistemos ypatybėmis, juodųjų eleuterokokų būna įvairios sudėties mišiniuose, kurie skirti virškinimui.