Daugeliui tėvelių kosėjantys, sloguojantys ir karščiuojantys vaikai jau seniai ne naujiena, ir vis dėlto kaskart iškyla klausimas: ar vaikas serga ne per daug dažnai? Ką daryti?
 
Pediatrų teigimu, darželį ar mokyklą lankantys jaunesnio amžiaus vaikai vadinamosiomis peršalimo ligomis serga itin dažnai (kai kurie – net iki dvylikos kartų per sezoną). Ir tai – rimta problema, nes nuolat pasikartojančios ligos pablogina sveikatos rodiklius, sulėtina ir fizinį, ir protinį vystymąsi, taip pat formuoja naujas patologijas ir lemia tai, kad ateityje sveiko palikuonio susilaukti bus sunkiau.
 
Bendras vaikų sergamumas
 
Medicinoje yra terminas „bendras vaikų sergamumas“. Žinoma, kad 45–55 % visų vaikų ligų atvejų priklauso tiems vaikams, kurie serga dažnai ir ilgai. Paprastai tai būna silpno imuniteto mažyliai, kurių kvėpavimo takų ligas apsunkina bakterinės ligos.

Dažnai sergančiųjų grupei vaikai priskiriami atsižvelgiant į tai, kiek kartų per metus sirgta ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir į jų komplikacijas: iki 2–3 metukų – 6 susirgimai per metus ir daugiau; suėjus 4 metukams – 5; 5–6 metukų vaikams – 4 susirgimai; sulaukus 7–8 ir daugiau – 3. Vaikai su lėtine pneumonija ir bronchine astma į šią grupę nepatenka – jie priskiriami kitai, kaip turintys plaučių ir bronchų patologiją.

Dažnos kvėpavimo takų infekcijos labai sutrikdo vaiko sveikatos būklę, lemia antrinio imunodeficito vystymąsi.

Dažno vaikų sergamumo priežastys

Kodėl vaikai serga dažnai? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes priežastys gali būti įvairios.
 

• Jei šeimoje yra suaugusiųjų, sergančių lėtinėmis kvėpavimo takų ir LOR organų ligomis, didelė tikimybė, kad jomis sirgs ir vaikas.
• Jei nėštumo metu sergama angina, virusine kvėpavimo takų infekcija, šios ligos pažeidžia net negimusio mažylio imunitetą.
• Didelę įtaką vaiko imuninei sistemai turi nėščiosios toksikozė, žalingi tėvelių įpročiai. Rūkančios moterys dažnai susilaukia nusilpusių ir nedidelės kūno masės vaikų. Labai kenkia ir pasyvus rūkymas – jis prisideda prie pakartotinių kvėpavimo takų ligų vystymosi. Alkoholio vartojimas nėštumo metu neretai lemia toksikozę, priešlaikinį gimdymą, nedidelę naujagimio kūno masę, o ateityje – dažnas vaiko kvėpavimo takų ligas.
• Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų sergamumą, yra mityba. Visiems žinoma, kad maitinimas krūtimi teigiamai veikia mažylio imunitetą, didina atsparumą infekcijoms. Moters piene yra pakankamai medžiagų (ypač – imunoglobulino A), kurios užkerta kelią viršutinių kvėpavimo takų, žarnyno ir vidurinės ausies ligoms. Dažniau serga neišnešioti vaikai, taip pat tie, kurie turi virškinimo sutrikimų, serga anemija, žarnyno disbakterioze, užkrūčio liaukos hiperplazija. Po skiepų būtina saugoti mažylius nuo peršalimo ir kontakto su ligoniais.
• Dėl dažnų kvėpavimo takų ligų neretai galima kaltinti prastas gyvenimo sąlygas, tačiau pakartotinai serga ir pasiturinčių šeimų vienturčiai. Šiuo atveju taip nutinka dėl vadinamosios „hiperpriežiūros“ – oro temperatūra bute visada per aukšta, mažylis permaitinamas, per daug šildomas, retai išvežamas į lauką.
• Kaltas gali būti ir netinkamas gyvenimo būdas, t.y. vaikai negrūdinami, mažai laiko praleidžia gryname ore, bute nesilaikoma elementarių sanitarinių ir higienos normų.
• Kaip jau minėta, vaikučius reikia saugoti nuo kontakto su ligoniais. Dauguma mamyčių skundžiasi, kad kai tik mažylis pradėjo lankyti darželį, jis ėmė dažnai sirgti. Užsikrėsti galima ir viešajame transporte, tad geriau lankyti tokį darželį, kuris būtų netoli nuo namų, kad iki jo būtų galima nueiti pėstute – rizika susirgti kvėpavimo organų ligomis sumažės 15–17 %.