Skirtingais gyvenimo tarpsniais kiekvienas patiria būseną – stiprų susijaudinimą, kylantį dėl nepasitenkinimo įvairiomis situacijomis ar pačiu savimi. Stresas – šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Norint suvaldyti stresą ar jo išvengti, būtina suprasti darbingo, aktyvaus žmogaus aplinką, taip pat priežastis, lemiančias nervinę įtampą.

Kova tarp meilės ir darbo

Maždaug prieš šimtą metų psichologijos klasikas Sigmundas Freudas taikliai apibūdino brandžios asmenybės iššūkį, su kuriuo susiduria daugelis ir šių laikų žmonių: gebėti mylėti ir dirbti. Šie raktiniai žodžiai tarsi atspindi amžiną nesutarimų šaltinį: vienoje pusėje – santykiai, šeima, vaikai, sutuoktinis, kitoje pusėje – darbas, karjera, pinigai, noras įprasminti save ir ambicijos. Tie, kas yra bandę sujungti šiuos krantus, pritars paprastai tiesai – sunkumai dažnai slypi ne tik santykiuose ar darbe, bet ir gebėjime nutiesti tiltą tarp šios prarajos.

Kaip pasiekti, kad tėvai ne tik matytų savo vaikus namuose, rastų laiko su jais žaisti, bendrauti, bet ir suspėtų uždirbti daugiau pinigų, pasiektų karjeros aukštumų? Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad tai sudėtinga užduotis – priklausomai nuo darbo pobūdžio ir kitų veiksnių patiria stresą darbe nuo 25 iki 80 proc. žmonių. Tokia šių dienų tikrovė: kuo daugiau norime ir siekiame, tuo daugiau nespėjame. Bet nuolat išgyvendami neigiamus potyrius galime prarasti net gyvenimo džiaugsmą.

Ne tik šie prieštaravimai kelia stresą, yra aibė kitų sunkumų, apkartinančių šiuolaikinio žmogaus kasdienybę: itin didelis gyvenimo tempas ir aukšti reikalavimai, sveikatos sutrikimai, miego ir poilsio režimo trūkumas, mažas fizinis aktyvumas, streso (į)veikimo pagrindų neišmanymas, taip pat motyvacijos stoka keisti žalingus įpročius.

Padeda paprastos priemonės

Gali padėti priminimas sau, kad stresas yra neišvengiamas, todėl mūsų kūnas yra tam pasiruošęs. Stresas gali būti net naudingas kaip apsauginė funkcija, nes tai - fizinė ir psichinė organizmo įtampa, reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar gyvybei. Didžiausi sunkumai kyla tada, kai stresas tęsiasi nuolat ir tampa kasdienybės fonu.

Laimei, yra būdų lėtinti gyvenimo tempą ir tuo pačiu mažinti kylančią vidinę įtampą. Ramybę atgauti gali padėti tokie paprasti dalykai kaip laisvalaikis gamtoje, gryname ore, pomėgiai, kelionės, bendravimas su mylimais žmonėmis. Net tam tikri augalų mišiniai natūraliu būdu prisideda prie harmoningos nervų sistemos veiklos, padeda atsipalaiduoti, gerinti miego kokybę. Tokį mišinį gali sudaryti laiko ir mokslo patikrinti augalai: sausasis valerijonų ekstraktas (kurio nepatartina vartoti kartu su sausuoju gudobelių ekstraktu), melisų lapai, apynių spurgai (ypač naudingas augalas moterims), ramunėlių žiedai, pipirmėtės lapai. Siekiant vaistinių augalų veikimo sinergijos, svarbu juos vartoti kartu.

Pradėkite nuo „balto lapo“

Tačiau ne mažiau svarbus yra žmogaus darbas su savimi. Ką daryti, kad stresas neužvaldytų? Nuo ko pradėti ir kokius būdus pasirinkti? Psichologas, dėmesingo įsisąmoninimo instruktorius Paulius Rakštikas dalinasi savo patarimais:

„Pirmiausiai aš kviesčiau padaryti labai paprastą dalyką. Ant lapo popieriaus surašyti savo įprastos savaitės dienotvarkę, valandų tikslumu: pasižymėti tiek pačią veiklą, tiek tam tikras pastabas, kas „šauna“ į galvą. Kada keliuosi, ką veikiu pirmą valandą, ką vėliau; kada valgau, su kuo valgau, ką valgau; kiek judu fiziškai kasdien, kiek skiriu laiko draugams ir kiek grynai sau.

Šaunu, jei tokį aprašymą pavyktų sutalpinti į vieną lapą, pateikiant informaciją labai koncentruotai ir aiškiai.

Neretai žmonės mano, kad jų dienotvarkė labai įvairi, sunku aprašyti struktūruotai, tačiau tai netiesa. Nepaisant mūsų skirtingo užimtumo, mes veikiame tuos pačius dalykus: bendraujame, dirbame, ilsimės.

Paėmus tokį užpildytą lapą prieš akis, siūlyčiau jį įdėmiai panagrinėti, mūsų dienotvarkė gali atrodyti visai ne taip, kaip mums atrodė mintyse prieš ją sudarant.

Šiame lape jūs turėtumėte pastebėti tam tikrą pusiausvyrą. Kiekvienas žmogus puikiai jaučia tas „sveikas“ užimtumo proporcijas, kurios gali šiek tiek skirtis, tačiau yra tam tikri universalūs dalykai.

Idealiu atveju tokio lapo informacija turėtų būti tokia:

• miegate reguliariai bent 7 valandas kasdien; judate fiziškai bent po kelis kilometrus lauke;
• su pasimėgavimu saikingai ir neskubėdami valgote sveiką maistą;
• dirbate galbūt ne patį mėgstamiausią darbą, bet bent jau tą, kuris nekelia stiprių neigiamų emocijų;
• turite bent 1 valandą kasdien ramaus laiko tik savo užsiėmimui (skaityti, bendrauti, žaisti ir pan.);
• 2 dienas per savaitę ilsitės nuo įprasto darbo ir nepamirštate bendrauti su draugais.

Tačiau toks nesudėtingas užimtumo modelis yra nepasiekiamas daugeliui darbingo amžiaus žmonių. Neišsigąskite, jei ir jūs nepastebėsite šios harmonijos savo lape.

Pradėkite nuo kasdieninės pusiausvyros siekio. Jei tai sunku siekti asmeniškai – pildykite tokius lapus su geriausiu draugu, apsikeiskite jais, surašykite vienas kitam pastabas, leidžiančias siekti pusiausvyros ir palaikykite vienas kitą siekdami bendro tikslo.

Supraskite, šiais laikais neužtenka sporto klubo abonemento, jogos ar meditacijų kursų, norint suvaldyti stresą.

Nuolat susiduriu su tokio bejėgiškumo pavyzdžiais – žmonės pasakoja, kad lanko įvairiausius užsiėmimus, daug skaito, žino ir supranta, bet vis tiek patiria sunkiai pakeliamą stresą. Yra svarbus harmoningas kasdienybės paveikslas, o ne atskira graži jo detalė. Pradėkime nuo balto lapo.“

Partnerių turinys