Kaip įsivaizduojate partizaną? Pripažinkite: tikriausiai kaip automatu ir granata ginkluotą per mišką skuodžiantį karį arba kaip bunkeryje pasislėpusį ir atsišaukimus rašantį vargšą studentą... Laikai keičiasi, keičiasi ir žmonės. Mūsų dienomis auga nauja „žaliųjų“ partizanų karta.

Kaip ir kur jie reiškiasi? Lietuvoje, be abejo, toks reiškinys dar nėra labai paplitęs, tačiau užsienyje „žalieji“ mielai užsiima nelegalia sodininkyste. Paklausite, kodėl? Tikrai ne iš bado – jie tiesiog nori padaryti savo miestą gražesnį ir išnaudoti tuščias jo erdves.

Kaip jau įprasta šiais laikais, pradžią sodininkų-partizanų judėjimui davė trisdešimtmečio Ričardo Reinoldso sukurtas interneto tinklapis, kuriame į didmiestį persikraustęs anglas fiksavo savo žygius ir dalinosi mintimis. Pradėjęs nuo „niekieno žemės“, jis greitai perėjo prie klombų ir kitų tinkamų sodinti gėles objektų. Puslapio, kuriame kasdien  mielai apsilanko daugybė „žaliųjų“ ir jiems prijaučiančių, motyvais parašyta ir knyga – ji išversta į vokiečių kalbą, o autorius tapo tiesiog apsėstas žaliojo partizanavimo idėjos.

Ričardo teigimu, yra daugybė tinkamų sodinti vietų, bet išnaudojama tik nedidelė jų dalis. „Tai beprotybė“, – piktinasi jis. „Jei valdžios insitucijos bus prieš, mes su jomis taikiai kovosim, parodysim, ko galima pasiekti.“

„Išpuolius“ tenka organizuoti dar prieš aušrą – Anglijoje tokia veikla laikoma vandalizmu, todėl teoriškai yra baudžiama. Praktiškai viskas visada būna kiek kitaip: nors policija į tokias akcijas žiūri įtariai, tačiau priemonių imtis neskuba.