Peršalti rudenį nesunku – tai gana dažnas reiškinys. Gydytojų teigimu, šiuo metų laiku rizika susirgti virusinėmis ligomis padidėja net du kartus. Kodėl?

Atviri organizmo vartai

„Peršalimas žmones kamuoja visus metus, tik vasarą jis būna kiek lengvesnis: nuo oro temperatūrų svyravimų, kai vieną dieną karšta, kitą jau vėsus vėjelis pučia. Rimtesnis peršalimas užklumpa rudens ir pavasario sezonais. Dažniausiai suserga vaikai iki 5 metų ir 20-40 metų amžiaus saugusieji“, - sako rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Šarūnė Borkertė.

Labai dažnai susergama rudens pradžioje todėl, kad staiga pasikeičia gyvenimo ritmas ir apima depresija. Šie du veiksnisi labai susilpnina apsauginį organizmo barjerą, tad atsparumas infekcijoms būna mažesnis.

Į organizmą liga pakliūna per vartus – nosį, nosiaryklę ir gerklas. Čia žalingi mikroorganizmai greitai dauginasi, o jau po kelių valandų pasireiškia atsakomoji organizmo reakcija – sloga, gerklės perštėjimas, sausas kosulys, kartais – seilėtekis. Kūno temperatūra tokiais atvejais išlieka nepakitusi. Jeigu iš karto nesiimsite jokių priemonių, ligų sukėlėjai pateks į kraują, pasireikš intoksikacijai būdingi simptomai: šaltkrėtis, galvos skausmai, raumenų maudimas ir drėgnas kosulys.

Kaip apsisaugoti?

• Su peršalimu juokai menki. Jis pavojingas tuo, kad dar labiau susilpnina imunitetą ir lemia lėtinių ligų (cholecistito, reumato, bronchito) paūmėjimą, taip pat būna atsakingas už antrines bakterines komplikacijas (pneumoniją, anginą ir otitą). Užkirsti kelią šioms nemalonioms pasekmėms galima tik laiku pradėjus gydymą.
• Jeigu pastebėjote pirmuosius peršalimo simptomus, rekomenduojama daugiau gulėti lovoje ir gerti gydytojo išrašytus vaistus. Trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas apsaugos jus nuo komplikacijų, o aplinkinius – nuo nemalonumų.
• Gydantis nereikia pasikliauti vien imunomoduliatoriais. Specialistai vis dar abejoja, kad šie preparatai padeda peršalus. Daugelio manymu, ligos tai niekaip neveikia.
• Antibiotikai šiuo atveju dažniausiai būna neveiksmingi, kadangi peršalimą paprastai sukelia ne bakterijos, o virusinės infekcijos. Reikia turėti omenyje, kad jie pažeidžia natūralią žarnyno mikroflorą, sukelia disbakteriozę, o visa tai daro neigiamą įtaką imunitetui.
• Nerekomenduojama griebtis karščiavimą mažinančių vaistų, jeigu kūno temperatūra nesiekia 38 laipsnių. Tai, kad ji aukštesnė nei įprastai, rodo, jog organizmas pats kovoja su virusais.
• Nosies lašus ir purškalus naudokite tik tada, kai tai iš tiesų būtina. Stenkitės daryti kaip galima ilgesnes pertraukas – šie preparatai sutraukia ne tik nosies, bet ir viso organizmo kraujagysles, todėl pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas (galima tachikardija). Dar vienas trūkumas – organizmas prie tokių vaistų pripranta, tad jie tampa neveiksmingi.
• Esant sausam kosuliui, daromos aliejinės inhaliacijos, taikoma fizioterapija, įtrinama krūtinė. Jeigu kosulys drėgnas, jis gydomas atsikosėjimą lengvinančiomis priemonėmis.
• Gerų rezultatų galima tikėtis derinant gydymą medikamentais ir žolelėmis. Gydantis labai svarbu tinkamai maitintis – įtraukti į savo mitybą rūgštaus pieno produktų, česnako, svogūnų, imbiero, šviežių vaisių ir daržovių.
• Gydantis liaudiškais būdais, reikia atsižvelgti į lėtines ligas, kuriomis sergate. Pavyzdžiui, jeigu jus kankina venų varikozė, negalima šildyti kojų, eiti į pirtį arba sauną. Sergantiems tonzilitu nerekomenduojama šildyti gerklės ir nosies ančių – tai gali smarkiai pagreitinti infekcijos vystymąsi.