Iš pradžių reikia laboratoriškai ištirti ir patvirtinti, kad tai tikrai grybelis.Grybelinės infekcijos ir rankų egzemos simptomai panašūs. Jeigu egzema gydoma priešgrybelinėmis priemonėmis, toks gydymas gali tik pasunkinti simptomus.

Kuomet kalbama ape pėdų mikozę – savigydymu užsiiminėti nepatariama. Tam, kad gydymas būtų efektyvus ir pilnavertis, pirmiausia reikia gauti specialisto rekomendacijas, o tuomet jų griežtai laikytis. Priešingu atveju ligą tik „apgydysite“, ko pasekoje sugaišite kur kas daugiau laiko ir jėgų jos įveikimui.  

Vaistai pėdų  mikozei gydyti (antimikotikai) būna sisteminiai ir vietiniai. Prie vietinių antimikotikų priskiriami purškalai, kremai, losjonai ir milteliai. Užleistais ar sudėtingais atvejais skiriamas kompleksinis gydymas, į kurį įeina tiek vietinės priemonės, tiek tabletės.    

Būna tokių atvejų, kuomet pacientui negalima vartoti antimikotikų, pavyzdžiui nėštumo periodu, ypatingai pirmojo trimestro metu. Vis dėl to ligos be dėmesio palikti neverta, todėl tokiais atvejais leidžiamas gydymas natūraliais metodais.  

Iki 18 nėštumo savaitės nei vienas antimikotikas net išoriškai nevartotinas. Po 18 savaitės, esant neabejotinai būtinybei, galima vartoti Dermazolį, kremą ir šampūną, bet neilgiau kaip 14 dienų. Vietoj chemijos nėščiosioms geriau daryti voneles kojoms pasirenkant 1 iš 3 receptų: užplikytos kavos tirščių 3-4 valg. šaukštai 3-4 litrams vandens; 5-6 išspaustos česnako skiltelės 3-4 litrams vandens; vienos citrinos sultys 3-4 litrams vandens. Vanduo turi būti kambario temperatūros, ne karštas. Voneles daryti 15-20 minučių 1-2 kartus per dieną. Vasara patariama mūvėti atvirą avalynę, kurią galima plauti. Plauti (valyti) avalynę reikėtų kasdien actu arba jodicerinu.