Kaip išsaugoti savo sveikatą? Ar galima išvengti pavojingų ligų? Tokius klausimus sau užduoda tikrai ne vienas. Vakarų tradicinė medicina ir toliau neigia žmogaus sąmonės įtaką jo sveikatai, nors jau prieš kelis tūkstančius metų kinai gydė panaudodami či energiją ir atkurdami vidinę harmoniją.

Či – tai kinų terminas, reiškiantis „gyvybinę energiją“, jėgą, gimdančią gyvybę. Pasaulyje egzistuoja daugybė ją pripažįstančių kultūrų, skiriasi tik pavadinimai: japonai šią energijos rūšį vadina ki, sanskrito kalba tai skambėtų kaip prana, nadi, bindu, Tibete – lung ir tike. Mūsų medicina neturi atitinkamo termino.

Būtent dėl tokio žmogaus galimybių apribojimo tradicinės medicinos taikymo sergantiems lėtinėmis ligomis spektras yra gana siauras. Tai – pagrindinis sveikatą tiriantis mokslas. Pokyčiai jos srityje ne tokie dinamiški, kaip norima, tačiau vietoje nestovima: per paskutinius 20–30 metų ji pagaliau pripažino kai kuriuos anksčiau neigtus gydymo būdus (pavyzdžiui, manualinę terapiją, akupunktūrą).

Pasinaudokite senovės kinų išmintimi ir kvantinės fizikos, naujosios biologijos ir banginės genetikos atradimais, pamąstykite: gal ateityje būtų įmanoma gydytis savarankiškai?

Placebas ar nocebas: ką pasirinksite?

Tikriausiai ne kartą medicininėje literatūroje matėte „placebo efekto“ sąvoką – tai būklės pokyčiai, kuriuos nulemia savitaiga. Daugelis gydytojų laiko tai pramanu ir nuvertina placebo galimybes, stengiasi šią temą kaip nors apeiti, o štai medikamentinių preparatų gamintojams jau seniai aišku, kad veikliosios medžiagos neturintys vaistai gali būti sėkmingai naudojami vietoj tikrų.

Šiandieniniame pasaulyje gydyti vien piliulėmis ir skalpeliu negalima. Gydytojams derėtų išmokti aptikti ir atpažinti užslėptas paciento jėgas įveikti ligą ir padėti jam atsikratyti minties, kad jis negali pasveikti. Deja, šito medikų niekas nemoko. Jeigu mokslininkams pavyks pasinaudoti placebu, gydytojai galės pasiūlyti pašalinio poveikio neturintį gydymo būdą, prieinamą kiekvienam žmogui. Puiku, tiesa?